Šv. Baltramiejus, Gandrų išskridimo diena

Rugpjūčio 24 – oji – Šv. Baltramiejaus diena, Gandrų išskridimo diena. Šią dieną lietuviai nuo seno išlydėdavo gandrus, išskrendančius žiemoti į šiltuosius kraštus. Gandrai po žiemos parskridę praneša apie pavasarį, o vasaros pabaigoje – apie artėjantį rudenį.

Šeimininkės išskrendantiems gandrams tarsi padovanodavo pavakarius. Kadangi nuo šio laiko dienos pradeda trumpėti, pavakarių žmonės nebevalgydavo. Dar iki Baltramiejaus dienos pradėdavo rauti linus, baigdavo suvežti vasarojų. Apie šį metą kaime būdavo pjaunamos avys, kad kailis būtų tvirtesnis, kailinukai neišsišertų ir ilgiau nešiotųsi. Piemenys jau nebeganydavo gyvulių, jie vaikštinėjo laisvi, nes nebebuvo ko sutrypti – visas derlius nuimtas.

Liaudyje buvo paplitę oro spėjimai: jei per šv. Baltramiejų lyja, šlapias bus ir ruduo. Jei šią dieną gandras snape neša lizdui taisyti velėną – bus lietaus, jei šakelę – gresia vėtra. Senbernius ir vienišius neretai pajuokdavo – „vaikšto kaip gandras po Baltramiejaus“, mat po šv. Baltramiejaus Lietuvoje likdavo tik vieniši sužeisti gandrai, nepajėgę išskristi kartu su kitais.