2022-aisiais Taikos duona buvo kepama Slovėnijoje

„Taikos duona“ – tai neformalus projektas, kurį plėtoja už „geležinės uždangos“ buvusios valstybės. Graži iniciatyva 2014 m. pradėta Vokietijoje, kai buvusioje Berlyno sienos teritorijoje buvo išauginti rugiai, o jų sėklos vėliau pasėtos Centrinės ir Rytų Europos valstybėse, kurios į Europos Sąjungą įstojo po 1989 metų.

Metinė konferencija „Taika ir žemės ūkis“ 2022 m. (spalio 27-29 d.) vyko Slovėnijoje, Novo Mesto mieste, kuris yra netoli Kroatijos sienos. Buvo diskutuojama apie apsirūpinimą maistu, kaimo vietovių stiprinimą ir atsparumo didinimą, jauniems žmonėms bei moterims palankesnės aplinkos kaimo kūrimą, ir kaip pagerinti jaunųjų ūkininkų padėtį.

Tarptautinėje konferencijoje Žemės ūkio rūmams (ŽŪR) atstovavo vicepirmininkas Algis Baravykas. Jo paprašėme pasidalyti įspūdžiais:

-Įdomu, ar daug buvo susirinkę žmonių į „Taikos duonos“ renginį?

-Tai kasmetinis renginys, buvo atvykę per šimtą žmonių. Tradiciškai tai ministerijų atstovai ir socialiniai partneriai: iš Žemės ūkio rūmų, mokslo ir mokymo institucijų. Žodžiu, skirtingi žmonės ir skirtingų šalių, daugiausia buvusio Rytų bloko šalių. Iš Lietuvos, be manęs, vyko pora žmonių iš Žemės ūkio ministerijos, tai Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento vyriausiasis patarėjas Artiom Volkov bei Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vedėjas Vidmantas Ašmonas.

-Pagrindinis renginys – konferencija, diskusija. Be to, slovėnai dar kur nors pasiūlė apsilankyti?

-Novy Miasto, kuris yra 100 km nuo Liublianos, lankėmės žemės ūkio mokykloje. Pasirodo, kad kaip tik tos mokyklos vyno rūsyje įvyko slaptas susitarimas dėl Slovėnijos išstojimo iš Jugoslavijos. Įdomu, kad švietimo įstaigoje – mokykloje yra vyno rūsys. Toje profesinėje mokykloje rengiami ne tik kepėjai, dešrų ir kitų mėsos produktų gamintojai ar konditeriai, bet ir vynų, kitų alkoholinių gėrimų gamintojai.

Tas labai nustebino. Apžiūrėjome moksleivių pagamintas trauktines, likerius… Tarp tų produktų ir Covid-19 išradimas – malonaus kvapo dezinfekavimo priemonė rankoms. Už tą produktą, gaminamą su žolelėmis, jie net buvo apdovanoti ir gavo prizą.

Moksleiviai taip pat buvo pakviesti į diskusiją apie ateitį. Manau, kad jiems šis renginys su tiek daug svečių iš įvairių užsienio šalių buvo svarbus ir naudingas.

-Kokie Jūsų pastebėjimai apie diskusiją?

Kaip žemės ūkį išlaikyti tvarų, kaip jaunimo daugiau pritraukti į kaimą – tai nėra naujos temos. Europos valstybių ministerijų socialiniai partneriai pristatė savo vizijas.  Paskui vyko ministerijų atstovų pristatymai. Turinys tas pats, kurį mes girdime savo šalyje, nes juk yra ES bendroji žemės ūkio politika: Europos žaliasis kursas, strategija „Nuo lauko iki stalo“, yra šalių narių strateginiai planai. Socialiniai partneriai, užduodami nepatogių klausimų valdžios atstovams, pagyvino formalius ministerijų atstovų pasisakymus.

-Mintimis turbūt palyginote „Taikos duonos“ renginį Slovėnijoje su tuo, kuris 2019 metais buvo surengtas Lietuvoje?

– Kiekviena valstybė šiuo renginiu turi galimybę pristatyti savo šalį. Man atrodo, kad Lietuva puikiai pristatė savo kultūrą, vietoves, duonos kepimo procesą. Savo svetingumu ir pačia renginio programa svečiams padarėme tikrai gerą įspūdį. Slovėnai labiau vakarietiški, truputį labiau susikaustę. Viskas vyko, sakyčiau, orioje prabangioje aplinkoje. Galėjo būti šiek tiek daugiau gilesnio turinio.

Kaip ir Lietuvoje, vykome šventinti duonos, bet ne bažnyčioje, o slovėniškoje šieno džiovinimo stoginėje. Mergaitės pagiedojo, kunigai duoną pašventino…

„Taikos duona“ siekiama pabrėžti taikos ryšį su tvariu žemės ūkiu, ir prie to ryšio prisidėti. Šiandien taikos duonos geopolitinis kontekstas pasikeitęs. Matyt, svarbu ir tai, kad tokio formato renginys padeda stiprinti tarpusavio ryšius tarp skirtingų šalių.

-Tikrai, susipažinau su daug žmonių. Susidraugavome su skirtingų šalių nevyriausybinio sektoriaus ir su valdžios atstovais, pačiais organizatoriais vokiečiais. Jie kalba, kad tas renginys labiau skirtas suartinti tautas, tautų atstovus, kad vieni kitus geriau pažintume. Karas Ukrainoje vokiečiams atvėrė akis, jie apgailestauja, kad anksčiau „už geležinės uždangos“ buvusioms tautoms skyrė per mažai dėmesio. Baltijos šalių balsas Vokietijoje dabar girdimas žymiai stipriau negu anksčiau, įsiklausoma, ką lietuviai šneka.

-Taigi Taikos duona bus kepama toliau. Kur kitą kartą?

-Kitais metais renginys vyks Slovakijoje. Buvo atvykęs jų žemės ūkio ministras Samuel Vlčan. Žinoma, konferencijoje dalyvavo ir Slovėnijos ministrė Irena Šinko.