2019 m. antrąjį pusmetį pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai perima Suomija, kurios vienas pagrindinių prioritetų – klimato kaitos suvaldymas.
Pagal Paryžiaus susitarimą vidutinės pasaulinės temperatūros padidėjimas turi būti mažesnis nei 2 laipsniai Celsijaus. Susitarimas taip pat apibrėžia būtinybę stengtis dar labiau sumažinti temperatūros augimą iki 1,5 laipsnio. Siekiant šio tikslo reikia kuo skubiau pasiekti bendrą šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų ir absorbavimo pusiausvyrą.
Norint pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslą, šalys įsipareigojo atnaujinti savo nacionalinius tikslus, numatytus pasiekti iki 2030 m., ir iki 2020 m. suformuluoti bei pateikti Jungtinėms Tautoms savo ilgalaikes emisijų mažinimo strategijas. Suomija įsipareigoja siekti, kad iki 2019 m. pabaigos Europos Vadovų Taryboje būtų apibrėžti pagrindiniai ES ilgalaikės klimato strategijos elementai.
Suomijos pirmininkavimo programa apibrėžia, kad klimato politikos integravimas visuose sektoriuose yra pagrindinis tikslas – tai apima energijos sąjungos įgyvendinimą ir tolesnį emisijų mažinimo skatinimą. Perėjimas prie bioekonomikos ir žiedinės ekonomikos turės svarbų vaidmenį mažinant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir gerinant Europos konkurencingumą. Kartu tai padės modernizuoti Europos ekonomiką ir pramonę, kurti darbo vietas, kurti tvarų augimą ir saugoti aplinką.
Didėja strateginė ir ekonominė švaraus vandens ir maisto bei tvaraus žemės ūkio ir miškininkystės vertė. Suomija planuoja skatinti Bendrąją žemės ūkio politiką, kuri galėtų geriau reaguoti į klimato kaitą, taip pat toliau vykdyti Jungtinių Tautų Biologinės įvairovės konvenciją, skatinti tvarų gamtos išteklių naudojimą ir gyvūnų gerovę.
Suomijos pirmininkavimo programoje taip pat pabrėžiama, kad reikia užtikrinti, kad žemės ūkio veikla būtų pelninga visose ES valstybėse narėse. Reformuota ir modernizuota Bendroji žemės ūkio politika turi pasiūlyti sprendimus maisto saugos, klimato kaitos ir aplinkos apsaugos problemoms. Programoje teigiama, kad ypač svarbus vaidmuo tenka kaimo plėtros finansavimui.
Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.