Europos Parlamento (EP) nario Juozo Oleko iniciatyva Kaune, Žemės ūkio rūmuose, surengta konferencija „Europos švietimo kelrodis 2021-2027 m.: iššūkis Lietuvos švietimui“. Renginyje dalyvavo Lietuvos aukštųjų mokyklų vadovai, politikai, švietimo sistemos institucijų atstovai. EP narys Juozas Olekas atsakė į mūsų klausimus.
Koks šios konferencijos tikslas? Kodėl ji vyksta būtent Žemės ūkio rūmuose?
Europos Parlamento nariai svarsto vadinamąjį Naująjį žaliąjį susitarimą.
Tai – veiksmų gairės, kaip užtikrinti Europos Sąjungos (ES) ekonomikos tvarumą, klimato ir aplinkos problemas paverčiant galimybėmis visose politikos srityse ir užtikrinant, kad pertvarka būtų visiems teisinga ir įtrauki. Plačiąja prasme mums svarbu, kaip išsaugoti planetą ir nesužlugdyti savo ateities. Ko turėtume imtis? Reikia išsilavinusių, kūrybingų, kultūringų žmonių. Jie išaugs, jeigu šalyje veiks efektyvi mokslo sistema.
Todėl dirbdamas EP Žemės ūkio ir kaimo reikalų komitete ir kituose komitetuose bei komisijose, nusprendžiau, kad apie tai ir reikėtų pirmiausia pasitarti su Lietuvos aukštojo mokslo atstovais – kaip mes ruošime jaunąją kartą naujiems iššūkiams.
O kaip dirbama kitose šalyse. Gal verta pasimokyti?
Taip, pateikiau tokius pavyzdžius, papasakojau ir apie EP priimtus sprendimus, EK planus.
Skeptikai sakys, kad mes tik kovojame su vėjo malūnais, t.y. suteikiame jauniems žmonėms išsilavinimą, valstybė investuoja milijardus eurų, tačiau galiausiai didelė jau išsilavinimą įgijusių žmonių emigruoja.
Daug lemia valstybės požiūris. Negalime visus jaunus žmones motyvuoti, kad jie studijuotų ir savo ateitį matytų tik didžiuosiuose miestuose. Jeigu nepakeisime galiojančios sistemos, tai apie kaimų gyvybingumą labai greitai nebegalėsime kalbėti – prasidės negrįžtamas procesas.
Ką valstybė turėtų keisti, nuo ko pradėti?
Valstybė turi sudaryti sąlygas ir suteikti galimybes jauniems žmonėms kurtis kaime, gauti pakankamas pajamas. Vakarų Europoje iš esmės išnyko skirtumai tarp gyvenimo miestuose ir kaimuose. Juk šiais laikais visi turi transporto priemones, taigi gyvenant kaime nesunku prireikus atvykti į miestą apsilankyti kultūriniuose renginiuose. Nieko naujo – ir mes turime sudaryti galimybes jauniems žmonėms gyventi kaime. Tai ir bus dar viena galimybė sustabdyti ar pristabdyti jaunų žmonių emigraciją tiek į šalies didmiesčius, tiek į kitas šalis.
Taigi kalbame apie būtinumą tobulinti mokslo sistemą, o sugrįžtame prie ES bendrosios žemės ūkio politikos, prie tiesioginių išmokų suvienodinimo.
Taip, juk gyvename laikais, kai visos gyvenimo sritys labai susijusios ir norint išspręsti kokią nors problemą, reikia įvertinti labai daug sričių.
Lietuvos aukštosios mokyklos, universitetai išgyvena jungimosi reformą. Ką manote apie šią reformą, ką jums sako universitetų vadovai?
Reforma atlikta, tačiau skubotai, neįvertinus niuansų. Vis dėlto kai kurios aukštosios mokyklos yra specifinės, taigi net ir jas sujungus reikia ne tik palikti galimybę bet net skatinti jų autonomiją. Štai matome, kad tuštėja kaimai, taigi valstybė turi reaguoti, t.y. skirti daugiau paramos toms mokykloms, nuo kurių veiklos priklauso problemos sprendimas. Klystume visas aukštąsias mokyklas remdami vienodai.
Ar ši konferencija turės tęsinį?
Mes kalbamės, kai ji įpusėjo, tačiau jaučiu dalyvių susidomėjimą. Tikslai yra ilgalaikiai, visų planų tuoj pat neįgyvendinsime, todėl tikiuosi šia tame surengti konferenciją ir kitąmet.