Pirmą kartą Kooperatyvų diena buvo paminėta 1895 – aisiais, tačiau oficialiai Jungtinių tautų organizacijos Generalinė asamblėja Tarptautinę kooperatyvų dieną patvirtino 1994-aisiais, o nuo 1995 – ųjų ji minima pirmąjį liepos šeštadienį, šįmet – liepos 4 d.
Šia proga kalbiname LR ŽŪR Kooperacijos veiklos komiteto pirmininką, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininką ir ŽŪK „Pieno gėlė“ valdybos pirmininką Joną KUZMINSKĄ.
Pandemija sujaukė planus šį pavasarį Kaune surengti tarptautinę kooperatyvų konferenciją? Ją teko atšaukti. Ar sugrįšite prie šio sumanymo?
Sugrįšime, tačiau, tikėtina, rudenį. Norime pabendrauti su kaimynais lenkais, latviais bei kitų valstybių atstovais – visada naudinga pasinaudoti kitų patirtimi.
ŽŪM buvo sudaryta darbo grupė kooperacijos klausimams nagrinėti. Ar ji dar veikia? Kokie rezultatai?
Ši darbo grupė dirba jau prie trečio ministro. Darbo grupė pateikė pasiūlymus Seimo Kaimo reikalų komitetui dėl LR kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo tobulinimo. Mano žiniomis artimiausiu laiku minėto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas turėtų būti svarstomas Seime. Mes neišradinėjame dviračio. Nėra laiko. Daug pasimokėme iš kaimynų lenkų. Ne kartą šioje šalyje teko bendrauti su ūkininkais bei mokslininkais. Kai ką panaudosime.
Kokie esminiai jūsų pasiūlymai?
Pavyzdžiui, kai kurie Lietuvoje veikiantys kooperatyvai susidūrė su problema, kai kooperatyvų nariai nusprendžia pasitraukti iš kooperatyvo. Įstatyme numatyta per metus atsiskaityti su iš kooperatyvo išstojusiu nariu. O jeigu vienu metu iš kooperatyvo nusprendžia pasitraukti keli ar net keliolika narių?
Akcinio kapitalo valdomos perdirbimo įmonės tikriausiai net suinteresuotos, kad tokia sąlyga išliktų – taip būtų galima pristabdyti kooperatyvų stiprėjimą?
Už rankos nenutvėrėme, tačiau žinome, kad yra būtent taip. Ūkininkai visaip viliojami pasitraukti iš kooperatyvų, jiems pažadama didesnė supirkimo kaina – kai kurie susigundo, tačiau vėliau gailisi taip pasielgę.
Kitas niuansas – kooperatyvo narių pajinio įnašo nevertina ir bankai, kai kooperatyvui prireikia paskolos. Taigi kooperatyvas lėšų lyg ir turi, tačiau kaip užstato jų negali panaudoti.
Koks jūsų pasiūlymas?
Manome, kad geriausia būtų suteikti galimybę kiekvieno kooperatyvo visuotiniam susirinkimui savarankiškai nusistatyti terminą, per kurį kooperatyvas privalėtų grąžinti pajinį įnašą.
Vienas narys – vienas balsas, bet…
Vakarų Europos šalyse ši taisyklė jau papildyta. Tikėkimės, kad taip nutiks ir Lietuvoje. Kitaip sunku į kooperatyvus pritraukti stambesnius ūkius. Tarp pasiūlymų – galimybė tokiems nariams skirti daugiau balsų, pavyzdžiui, 5 balsus, tačiau su apribojimu – visi bendrai tokie nariai negalėtų kooperatyve turėti daugiau kaip 20 proc. balsų, taigi kooperatyvas netaptų uždarąja akcine bendrove. Kita vertus, tai būtų ne privalomas reikalavimas, bet galimybė, kurią kooperatyvo nariai galėtų pasirinkti.
Jeigu „galėtų, bet ne privalėtų“, tai šis pasiūlymas gali papildyti įstatymą?
Įdomu, kad šiam pasiūlymui priešinasi… akcinių įmonių atstovai. Mano žiniomis, jų lobistai dabar labai aktyviai dirba juodą darbą – siūlo atidėti, svarstyti, aptarti komisijose ir t.t. Akivaizdu, kad toks papildymas, kooperatyvams suteikiantis daugiau jėgų, pavyzdžiui, pieno perdirbimo įmonių savininkams kelia nerimą.
Turbūt priimant įstatymo pakeitimus bus daug ginčų dėl kooperatyvo apyvartos su savo nariais dalies mažinimo – juk Vakarų Europoje kooperatyvams leidžiama papildomai uždirbti suteikiant paslaugas ir ne kooperatyvo nariams?
Pavyzdžiui, kooperatyvas palankia kaina įsigyja trąšų, chemikalų, plėvelės šienainiui. Kooperatyvas galėtų suteikti tokias paslaugas ne tik savo nariams, bet ir kitiems ūkininkams, tačiau tokia veikla labai ribojama. Nesakau, kad ribojimų neturėtų likti – jų reikia, tačiau gal atlaisvinkime šiek tiek ribojimus. Juo labiau, kad kalbame ne apie pagrindinę kooperatyvo veiklą.
Yra ir kita pusė – kooperatyvo nario apyvarta su kooperatyvu.
Šiuo atveju pasirinkimo negali būti. Jeigu tapai kooperatyvo nariu, tai būk mielas savo produkciją parduoti tik per kooperatyvą. Negali būti bandymų nors dalį produkcijos parduoti savarankiškai. Kita vertus, kooperatyvo narys gali būti ir kitos ūkio šakos ar paslaugų kooperatyvo nariu.
Kokie pasiūlymai atidėti ateičiai?
Siūlome patobulinti kooperatyvo pelno paskirstymo tvarką bei įteisinti komanditinius narius (kurie dalyvautų kooperatyvo veikloje tik investuodami savo lėšas). Šiems pasiūlymams dar nepribrendome.
Tikėkimės, kad Seimo nariai įvertins ūkininkų pasiūlymus ir įstatymas bus patobulintas. Tačiau, matyt, tobulėti turi ir patys ūkininkai. Ko jiems palinkėtumėte Tarptautinės kooperatyvų dienos proga?
Atsibuskite! Jeigu jūs nekovosite už savo teises, tai niekas kitas to už jus nepadarys. Pirmiausia politikai turi išgirsti jūsų balsą. O jūsų balsas labiausiai bus girdimas, jeigu jungsitės į kooperatyvus. Pavyzdžiui, šiuo metu kooperatyvų rankose yra tik apie 30 proc. pieno gamybos – o galėtume valdyti daugiau nei 60 proc. pieno žaliavos. Esu įsitikinęs, kad tokiu atveju pieno supirkimo kainos mažiau svyruotų. Tai būtų naudinga ir valstybei, nes nereikėtų pieno gamintojų papildomai remti. O dabar iš tikrųjų didžiausia valstybės paramos ūkininkams dalis patenka į perdirbimo įmonių savininkų kišenes.