Žemės ūkio ministerija jau paskelbė, kad Europos Komisijai Naujųjų metų išvakarėse pateikė Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, tačiau Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) diskusijų dėl jo dar nebaigė. Apie tai išsamiai kalbėta sausio 5 d. surengtame posėdyje.
KRK priėmė protokolinį nutarimą, kuriuo siūloma Strateginiame plane atsisakyti nuostatos, kad pareiškėjo bazinių išmokų sumos, viršijančios 60 tūkst. eurų, būtų mažinamos 85 proc. Komitetas siūlo apsistoti tiesioginių išmokų, viršijančių 100 tūkst. eurų, ribojimu, numatant galimybę išskaičiuoti per metus su vykdoma veikla sumokėtus atlyginimus ir su jais susijusius mokesčius.
Sumas, sutaupytas mažinant bazines išmokas, ketinta nukreipti smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, jauniesiems ūkininkams. Kaip žinoma, šios nuostatos atsisakymo taip pat siekė didžiųjų gamintojų grupes atstovaujančios organizacijos – Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Lietuvos pieno gamintojų asociacija, Lietuvos ūkininkų sąjunga.
Iki šio sprendimo priėmimo KRK posėdyje apsikeista nuomonėmis apie strateginį dokumentą. Jį ginančiųjų buvo pavieniai. Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus pakartojo ir anksčiau išsakytą mintį, kad ir jį patį Strateginis planas tenkina apie 80 proc., tačiau svarbiausia yra tai, jog numatyti svarbiausi dalykai, atitinkantys Vyriausybės programą – yra dėmesys smulkiajam ir vidutiniam ūkiui, jaunajam ūkininkui. Dokumento nuostatas nuoširdžiai gynė Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas, ŽŪR tarybos narys Vidas Juodsnukis – jo žodžiais, Strateginis planas iš dalies pateisina daugelio Lietuvos ūkininkų lūkesčius, pagaliau parama pasieks ne tik saujelę stambiųjų gamintojų, bet ir atsiras galimybė įsitvirtinti mažiesiems ir vidutiniams ūkiams.
KRK tolimesniems posėdžiams atidėjo ir kelių kitų rekomendacijų aptarimą. Dėl Seimo komiteto pasiūlymų gali keistis ekspertų jau apskaičiuotos išmokų vertės, skaičiai eilutėse.
Kol kas Žemės ūkio ministerija nekomentavo to, kaip siūlomus keitimus vertintų Europos Komisija. Ji Lietuvos dokumentą pirmiausia vertins bendrame kitų šalių narių Strateginių planų kontekste. Pirmųjų pastabų iš Europos Komisijos su siūlymais atlikti techninio ir redakcinio pobūdžio taisymus turėtume sulaukti kovo mėnesį. Tai bus ženklas Lietuvoje pradėti naują diskusijų etapą.
Seimo komiteto posėdyje taip pat aptarta daugiamečių pievų atkūrimo tema. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas išreiškė nuogąstavimą, kad daugiamečių pievų plotų mažėjimo tendencijai tęsiantis gali prireikti su tuo susijusių Strateginio plano pakeitimų, sankcijų taikymo.
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas, ŽŪR tarybos narys dr. Algis Gaižutis stebėjosi, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros pranešimus su įspėjimu atkurti pievas gavo ir trumpos rotacijos želdinius pasodinę miškininkai. Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkas, ŽŪR tarybos narys Jonas Kuzminskas apgailestavo, kad iki šiol ekonomiškai nebuvo skatinama išlaikyti pievas, o dabar nežinia, ką daryti su kalvelėmis, kurios iš rudens suartos žieminiams javams.
Daugiamečių pievų atkūrimas – jautri ir ypač opi problema. Seimo nariai buvo paraginti prisijungti prie šia tema tą pačią dieną rengtos Žemės ūkio rūmų organizuojamos diskusijos.
Lietuvos Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas Seimo komitetui taip pat pasiūlė Strateginį planą paanalizuoti atskirų sektorių pjūviais. Šis klausimas greta kitų aktualijų taip pat bus įtrauktas į KRK posėdžių būsimas darbotvarkes.
