2022 m. sausio 14 dieną įvyko Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdis. Prie jo buvo prisijungę per šimtą dalyvių, o internete peržiūrų skaičius perkopė 500. Daug kas tikėjosi, kad bus aptartas septynių Žemės ūkio rūmams priklausančių organizacijų kreipimasis į Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininką Viktorą Pranckietį išreiškiant susirūpinimą ir nepritarimą KRK sausio 5 d. nutarimui dėl tiesioginių išmokų pagrindinės išmokos sumos ribojimo. Tačiau šiame posėdyje apie tai neužsiminta, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkui Vidui Juodsnukiui žodis nebuvo suteiktas. Gautų raštų svarstymas numatytas kitos savaitės KRK posėdžio darbotvarkėje
Taigi apie tai, kas buvo kalbama šiame KRK posėdyje.
KRK pritarė tam, kad būtų vykdoma Žemės ūkio ministerijai pavaldžių trijų įmonių – Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro, GIS-Centro ir Valstybės žemės fondo – konsolidacija. Numatomas įstaigų jungimas siekiant optimizuoti išteklius bei efektyvinti veiklą, gerinti ir plėsti paslaugas. Visos ligšiolinės paslaugos išliks, kokių nors nesklandumų registrų vartotojams nesusidarys. Nuo ateinančių metų sausio turėtų pradėti veikti trijų įmonių funkcijas perėmęs VĮ Žemės informacijos centras.
- 2021 m. lapkričio 1-ąją įsigaliojus naujos redakcijos Pluoštinių kanapių įstatymui, tam, kad jo nuostatos pradėtų veikti, reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai: 3 žemės ūkio ministro įsakymai bei bendras žemės ūkio ir sveikatos apsaugos ministrų įsakymas. Parlamentinę kontrolę atliekantis Seimo komitetas buvo patikintas, kad projektai parengti, derinami ir galimai jau sausio mėnesį šiame procese bus padėtas taškas.
- Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pristatė atnaujinamą Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių programą. Kaip žinoma, į ją įtraukti žemaitukai, stambieji žemaitukai, Lietuvos sunkieji arkliai, senojo genotipo trakėnų veislės arkliai, Lietuvos vietinės ir senojo genotipo baltosios kiaulės, šėmi ir baltnugariai, senojo genotipo Lietuvos žalieji, senojo genotipo Lietuvos juodmargiai galvijai, vietinės šiurkščiavilnės ir Lietuvos juodgalvės avys, vištinės žąsys, Lietuvos skalikai, vietinės ožkos ir vietinės bitės. Valstybės biudžeto lėšomis yra finansuojamas genofondinių gyvūnų selekcinių branduolių išlaikymas tik ne pelno siekiančiame valstybiniame sektoriuje: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto padalinio Gyvulininkystės instituto Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centre ir specializuotą veislininkystės veiklą vykdančiose valstybės kontroliuojamose įmonėse.
2021 metais ŽŪM per viešuosius pirkimus užsakė mokslinį tiriamąjį darbą rekomendacijoms programai tobulinti parengti. Per šiuos metus planuojama pakeisti programą ir ją suderinti su visais suinteresuotais subjektais. Projektui rengti bus sudaryta darbo grupė, į ją įtraukti mokslininkai, socialiniai partneriai, taip pat to pageidaujantys KRK nariai. Mokslininkai rekomenduoja atsižvelgti į atskirų veislių efektyvios populiacijos dydį, tada pakoreguoti selekcinių branduolių apimtis valstybės kontroliuojamuose ūkiuose, dalį paramos nukreipiant į privačius ūkius.
- Arklininkystės plėtros perspektyva – klausimas, iš dalies susijęs su Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių programa, iš dalies ir su praėjusiais metais padidintu dėmesiu Lietuvos žirgynui. Arklių skaičius Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, mažėja, nors kylant ekonomikai praėjusiais metais buvo stebimas šioks toks statistikos augimas: žirgai tarnauja laisvalaikiui, pramogai. ŽŪM primena, kad atskiro arklininkystės rėmimo nėra, tačiau veikla remiama per veisėjų asociacijas. Nuo 2023 metų atsiras galimybė pretenduoti į investicijas ūkio modernizavimui. KRK nariai išsakė ministerijai palinkėjimą artimiausiu metu inicijuoti diskusijas su visomis arklininkystės asociacijomis, o dėl Lietuvos žirgyno, jo infrastruktūros atnaujinimo sudaryti aiškų planą.
- Dėl apleistos žemės ūkio paskirties žemės. ŽŪM pateiktais duomenimis, nuo 2013 metų apleistos žemės plotai sumažėjo kartais: nuo 190 tūkst. ha iki 37,4 tūkst. ha. Tai sudaro vos 1,1 proc. visos šalies žemės ūkio naudmenų. Apleistos valstybinės žemės yra 8 tūkst. ha, o privačios – 29,3 tūkst. ha. Vyriausybė rengia sprendimus, leisiančius žemės ūkio veiklai nepatrauklius plotus transformuoti į mišką. Prabilta apie agromiškininkystės sistemos kūrimą ir įteisinimą. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas dr. Algis Gaižutis pristatė savo taiklias įžvalgas. Atkreipė dėmesį, kad numatomam miškingumui didinti esamų apleistų žemės ūkio paskirties plotų nepakaks, reikės ieškoti ir kitų išeičių. Taip pat kėlė klausimą, ar urėdijos medelynai pajėgs užauginti reikalingą kiekį sodmenų. Aplinkos viceministras Danas Augutis patikino – taip, esami pajėgumai leidžia gerokai didinti apimtis ir tenkinti augantį poreikį. Tačiau KRK nariai taip pat kelia klausimą, kad neprotinga būtų visą nenaudojamą žemės ūkio paskirties žemę užleisti mišku.
