2022 m. rugsėjo 22-23 d. Briuselyje vyko Copa – Cogeca verslo forumas „Maisto ir konkurencingumo užtikrinimas krizės metu“ ir Cogeca bei Copa-Cogeca prezidiumo posėdžiai, kuriuose dalyvavo Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas ir Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias” valdybos pirmininkas Jonas Kuzminskas.
„Patvirtinę Cogeca prezidiumo protokolą ir Cogeca prezidento ir generalinio sekretoriaus veiklos ataskaitą, išklausėme Europos Komisijos siūlomų naujų atstovavimo modelių. Kol kas Copa-Cogeca administracija šių naujų atstovavimo modelių dar neišsinagrinėjo, bet spalio mėnesį numatoma deleguoti ekspertus atstovauti atskiriems sektoriams. Nuo 2023 m. sausio 1 d. turėtų būti patvirtinti atskirų sektorių ekspertai. Numatomi pokyčiai ir darbo grupėse – mažės atstovų skaičius. Bus numatyti fiziniai ir virtualūs atstovai, kuriuos numatoma rotuoti. Patvirtinome ir Copa – Cogeca 2023 m. posėdžių planą, kuriame numatyta 11 posėdžių. Dviejų dienų darbotvarkė buvo itin įtempta, nes buvo pristatyta ir diskutuota apie BŽŪP ateitį, Taksonomijos, Gamtos atkūrimo reglamentus, pateiktos Copa-Cogeca pozicijos dėl tausaus augalų apsaugos produktų naudojimo reglamento, dėl tvaraus maisto sistemų pagrindų iniciatyvos, dėl ŠESD įsipareigojimų, dėl Europos kiaulienos sektoriaus ateities techninės strategijos ir kt. “, – informavo A.Baravykas.
Taksonomijos reglamentas – tvarios ekonominės veiklos klasifikavimo pagrindas
Vyko diskusija ir pasikeitimas nuomonėmis su Finansinio stabilumo, finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų sąjungos generalinio direktorato vyriausiąja patarėja Elisabetta Siracusa dėl tvaraus finansavimo, laukiamų Europos Komisijos siūlymų ir poveikio Europos ūkininkams ir žemės ūkio kooperatyvams.
Europos Komisija palankiai vertina Europos Parlamento priimtą Taksonomijos reglamentą, kuris skartina privataus sektoriaus investicijas į tvarius žaliuosius projektus, kas padės lengviau įgyvendinti Europos žaliąjį kursą.
Taksonomijos reglamentas padės sukurti tvarios ekonominės veiklos klasifikavimo sistemą, t. y. bendrą sistemą, kuria visada galės pasinaudoti investuotojai, investuojantys į klimatui ir aplinkai palankius projektus. Taksonomijos reglamentas užtikrins sąlygas nukreipti investicijas į tvaresnes technologijas, siekiant ES iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui.
Siekdama papildyti reglamente nustatytus principus ir nustatyti kokią ekonominę veiklą galima laikyti atitinkančia kiekvieno aplinkos tikslo reikalavimams, Europos Komisija patvirtins konkrečius techninius reikalavimus. Dar šiais metais numatoma patvirtinti klimato kaitos švelninimo kriterijus, o per 2023 metus – tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos, perėjimo prie žiedinės ekonomikos, taršos prevencijos ir kontrolės, biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo kriterijus.
Apie reglamento dėl Gamtos atkūrimo tikslus
Iki šiol valstybės narės buvo įsipareigojusios išsaugoti biologinę įvairovę savanoriškai. Deja tai nedavė pakankamų rezultatų ir gamtos būklė toliau blogėja. Šiuo metu net 80 proc. ES šalyse esančių buveinių būklė yra bloga, o šlapžemių plotas nuo 8-tojo dešimtmečio sumažėjo net 50 proc., todėl reikalingas dokumentas, kurio nuostatų laikytis būtų privaloma.
Reglamento dėl gamtos atkūrimo projekte siūloma nustatyti teisiškai privalomus bendrąjį ir specifinius gamtos atkūrimo kiekybinius tikslus, kurie padėtų prisitaikyti prie klimato kaitos ir ją švelninti, vykdyti ES tarptautinius įsipareigojimus, papildytų ES Buveinių, Paukščių, Vandens pagrindų, Jūrų strategijos pagrindų direktyvas.
Numatyta, kad kiekviena ES valstybė narė per dvejus metus nuo reglamento įsigaliojimo turės parengti nacionalinius atkūrimo planus iki 2050 m., su tarpiniais tikslais iki 2030 ir 2040 m., taip pat nusimatyti privalomus nacionalinius gamtos atkūrimo įvairiose ekosistemose tikslus.
ES prasidedančiose derybose dėl reglamento projekto Lietuva sieks, kad būtų nustatomi realiai įgyvendinami tikslai, valstybėms narėms būtų suteikta pakankamai lankstumo įgyvendinant naujas nuostatas buveinėms ir ekosistemoms atkurti, atsižvelgiama į nacionalines aplinkybes.
Reglamente siūlomi ir specifiniai gamtos atkūrimo tikslai. Vienas jų, susijęs su Buveinių direktyvoje nurodytais sausumos, pakrančių ir gėlo vandens buveinių tipams priklausančių buveinių būklės gerinimu. Antrasis apima atkūrimo priemones jūrų buveinių būklei pagerinti, o trečiasis – numato priemones gerinti pagal Buveinių ir Paukščių direktyvas saugomų rūšių buveinių būklę. Numatytos priemonės 2030 m. turi apimti bent 30 proc. kiekvienos buveinių tipų grupės, kurios būklė nėra gera, 2040 m. – bent 60 proc., o 2050 m. – bent 90 proc. ploto.
Dar vienas svarbus siekis – užsibrėžta pašalinti paviršinių vandenų išilginių ir skersinių jungčių kliūtis (užtvankas), kad iki 2030 m. bent 25 tūkst. kilometrų upių ES galėtų tekėti laisvai. Uždavinys atitinka Lietuvoje parengtų upių baseinų rajonų valdymo planų tikslą iki 2027 m. pasiekti gerą visų vandens telkinių ekologinę būklę.
Taip pat iki 2030 m. planuojama sustabdyti augalų apdulkintojų populiacijos mažėjimą. Apdulkintojų populiacijų mažėjimo stabdymas ir atstatymas glaudžiai susijęs su pesticidų naudojimo ribojimu, todėl Lietuva dar turi peržiūrėti pesticidų naudojimo politiką ir strateginius planus.
Reglamente numatoma didinti biologinę įvairovę žemės ūkio ekosistemose ir pasiekti, kad nemažėtų pievų drugelių, agrarinio kraštovaizdžio paukščių, organinės anglies pasėlių mineraliniame dirvožemyje ir didelės įvairovės kraštovaizdžio elementų žemės ūkio paskirties žemėje. Taip pat būtina atkurti žemės ūkio paskirties sklypuose ir durpių gavybos vietose esančius nusausintus durpynus ir jų drėgnumą. 9 straipsnyje žemės ūkio ekosistemų būklės vertinimui įvardinti konkretūs rodikliai.
Kartu bus siekiama didinti biologinę įvairovę miškų ekosistemose ir jose sukaupti daugiau negyvos medienos, padidinti nevienodo amžiaus miškų dalį, miško paukščių populiaciją ir organinės anglies sankaupas.
Copa-Cogeca pozicija dėl tausaus augalų apsaugos produktų naudojimo reglamento
Europos Komisija pateikė svarbų gamtosaugai dokumentą – ES Augalų apsaugos priemonių naudojimo reglamento projektą, kurio tikslas – iki 2030 m. 50 proc. sumažinti pesticidų naudojimą ir riziką: jautriose teritorijose (įskaitant miestų apželdintas teritorijas) uždrausti pesticidų naudojimą; aplinkai draugiška integruota kenkėjų kontrolė, naudojant chemines priemones kaip paskutinę priemonę; skatinimas naudoti mažos rizikos alternatyvas, naudojant necheminius būdus; padėti ūkininkams gauti reikiamas konsultacijas, kad ūkininkauti naudojant mažiau pesticidų; įgalinant ūkininkus naudoti precizines taikymo priemones, leidžiančias sumažinti cheminių pesticidų kiekį; užtikrinti BŽŪP paramą investicijoms ir konsultavimui; Didinti alternatyvių cheminiams pesticidams biologinių priemonių prieinamumą; globalus solidarumas tvariai gamybai, įskaitant importą iš trečiųjų šalių, naujų likučių normų įvedimas.
Copa – Cogeca kritikuoja ES augalų apsaugos priemonių naudojimo reglamento projektą ir siūlo mažinti ambicijas, nes gali kilti problemų dėl apsirūpinimo maistu. Copa-Cogeca pateikia tokius motyvus: Covid 19 pandemija ir karas Ukrainoje – neramus metas, aukštos gamybos sąnaudos; kiti iššūkiai – ŠESD, biologinė įvairovė ir kt.; F2F strategija turės neigiamą įtaką apsirūpinimui maistu; trūksta alternatyvių metodų kovai su kenkėjais (mechaninių, biologinių nepakanka); Trečiosios šalys neturi tokių tikslų – nukentės konkurencingumas; nepakankamas poveikio vertinimas – 450 mln. vartotojų atžvilgiu tai nesaugu; nesudaromos sąlygos įveikti invazinius kenkėjus; neišspręstas jautrių teritorijų apibrėžimas; meteorologinės sąlygos greitai keičiasi, todėl pesticidus tenka naudoti kelis kartus; sudėtingos naujų pesticidų patvirtinimo procedūros.
Copa-Cogeca pozicija dėl tvaraus maisto sistemų (FSFS) pagrindų iniciatyvos
Viena iš pagrindinių strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ iniciatyvų yra Tvaraus maisto sistemos pagrindų iniciatyva (SFSF), kurios tikslas – užtikrinti, kad visas į ES rinką tiekiamas maistas taptų tvaresnis. Copa ir Cogeca visapusiškai remia šį bendrą tikslą ir yra pasiryžę padaryti ES maisto sistemas tvaresnes.
Siekdama šio tikslo, Europos Komisija siūlo sukurti orientacinę sistemą, kuri užtikrintų nuoseklų veiksmų, skirtų maisto tvarumui gerinti, įgyvendinimą visuose maisto sistemų sektoriuose. Copa ir Cogeca palankiai vertina šį požiūrį, nes norint, kad jis būtų sėkmingas, jis turi apimti visą maisto vertės grandinę, įskaitant vartotojus. Maisto tvarumas yra labai sudėtingas klausimas dėl trijų tvarumo ramsčių – ekonominio, aplinkos ir socialinio, sąsajos ir plataus sektorių, produktų/prekių, veikėjų ir teisės aktų, kuriuos jis apima, spektro ir įvairovės.
Pradiniame šios iniciatyvos poveikio vertinime (IIA) Komisija pateikė keturias skirtingas šios sistemos galimybes:
1 variantas – pradinė padėtis
2 galimybė – savanoriškas požiūris
3 galimybė – esamų teisės aktų stiprinimas
4 galimybė – nauji išsamūs pagrindų teisės aktai dėl ES maisto sistemos tvarumo.
Copa-Cogeca pozicija dėl pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvos
Planuojama, kad visi gyvulių laikytojai, laikantys nuo 150 sąlyginių gyvulių, privalės gauti TIPK leidimus. Projekte numatoma, kad SG bus skaičiuojami remiantis 2014 m. liepos 17 d. KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTU (ES) Nr. 808/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, taikymo taisyklės nuostatomis. Taigi, TIPK leidimus turės gauti gyvulininkystės ūkiai, kurie turi maždaug 100 karvių kartu su prieaugliu ar kitais gyvuliais. Kiaulių laikytojams tai būtų nuo 500 kiaulių arba nuo 300 paršavedžių. Paukščių laikytojams – nuo 5000 vnt. Reikia pažymėti, kad gyvulių rūšys bus sumuojamos.
SG skaičiavimo lentelė:
Šiuo klausimu Copa-Cogeca taip pat turi nuomonę ir ragina EK patikslinti SG konvertavimo koeficientus; sumažinti siūlomos 150 SG ribos užmojį; ragina iš direktyvos taikymo srities išbraukti „mišrius ūkius“; prašo paaiškinti kriterijus, pagal kuriuos taikoma registravimo procedūra, pagrįsta auginimu laisvėje, ganyklose, ganyklose arba tvartuose su natūralia ventiliacija; panaikinti agregavimo taisyklę; prašo nurodyti, kad mėšlas neturi būti laikomas „anaerobinio pūdymo“ kategorijai priklausančiu, nes jis neturi būti laikomas „atlieka“; prašo nuosaikios viešosios kontrolės, kuri būtų nuosaiki ir gerbianti ūkininkų privatumą bei gerovę; ekonomiškai efektyviai ir proporcingai spręsti reikalavimus skerdykloms, pieno ir kitoms maisto įmonėms; užtikrinti nuoseklumą su kitomis ES politikos sritimis, teisės aktais ir tikslais, kad visų pirma būtų užtikrinta, jog IED netrukdytų toliau didinti gyvūnų gerovės.
Dėl Europos kiaulienos sektoriaus ateities techninės strategijos
Remdamasi Copa-Cogeca siūlymu, Europos Komisija įsteigė ES kiaulienos svarstymo grupę, kurios tikslas – paruošti sektorių būsimiems iššūkiams. Pirmąjį posėdį 2022 m. kovo 10 d. sušaukė už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingas Komisijos narys. Darbo grupė aptarė ir susitarė dėl strategijos, įskaitant konkrečius pasiūlymus Europos Komisijai. Europos kiaulienos gamyba turi išlaikyti savo orientaciją į rinką, tačiau jai taip pat reikės laiko ir paramos, kad būtų galima susidoroti su kai kuriais ateities iššūkiais. Strategija apima įvairias sritis, tokias kaip: ūkininkų padėtis vertės grandinėje; darbo grupė laikėsi nuomonės, kad norint pasiekti strategijos tikslus, būtinas geresnis žemės ūkio ir maisto produktų vertės grandinės veikimas, o atsakomybė, sąnaudos ir pridėtinė vertė būtų dalijami visiems grandinės dalyviams. Tai turėtų užtikrinti, kad kiaulienos gamintojai turėtų didesnę vartotojų Europoje dalį.
Taigi svarbiausia:
- Užtikrinti, kad nesąžiningos prekybos praktikos direktyva būtų visiškai perkelta ir įgyvendinta, de facto uždraudžiant operatoriams nesąžiningą prekybos praktiką. Ji taip pat turi užtikrinti, kad visi priežiūros ir vykdymo užtikrinimo mechanizmai būtų sukurti ir veiktų.
- Skirti daugiau paramos ir skatinti kooperatyvus, kad ūkininkai galėtų dirbti kartu turėdami teisinį pagrindą ir ilgalaikę viziją. Taip pat reikia skatinti ilgalaikes sutartis.
- Informuoti vartotojus apie ūkininkams mokamą kiaulienos kainą. Privačių prekių ženklų atveju vartotojams turėtų būti praneštas produktus gaminančios / perdirbančios įmonės pavadinimas.
Sąžiningos pajamos ūkininkams
Kadangi praėjusių metų rinkos situaciją lėmė daug problemų, Europos kiaulienos sektoriaus atsparumui užtikrinti būtina įgyvendinti įvairias priemones.
- Sukurti ir įgyvendinti paramos investicijoms mechanizmus (įskaitant galimybę gauti kreditą), kad būtų patenkinti papildomi aukštesni tvarumo reikalavimai, kylantys dėl teisės aktų pakeitimų, kurių neapima rinka.
- Pasinaudoti lankstumu, kurį suteikia str. 219 ir ragina Europos Komisiją patvirtinti konkrečias rinkos priemones kiaulienos sektoriui remti, kurios būtų taikomos esant dideliems rinkos sutrikimams ir (arba) sveikatos krizei.
- Sektorius remia rizikos valdymo priemonių, pvz., investicinių fondų, kūrimą ir įgyvendinimą, kad padėtų gamintojams esant rinkos sutrikimams.
- Su ES finansine parama sukurti draudimo schemas, apimančias veterinarinių incidentų ir ligų, dėl kurių sumažėja pelningumas, atvejus.
Prekyba ir patekimas į rinką
ES kiaulininkystė turi ilgą bendradarbiavimo, tikslumo ir nuolatinių inovacijų istoriją. Trečiosiose šalyse ES kiauliena giriama už gerą kokybę ir aukštus maisto saugos standartus, gyvūnų sveikatą ir gerovę.
- Jei kiaulienos skerdena ES nesuvartojama, rinka turi būti subalansuojama per eksportą. Komisija turėtų organizuoti daugiau aukšto lygio misijų į trečiąsias šalis ir toliau dėti pastangas, kad trečiosios šalys pripažintų regionalizavimą. Prekyba kiauliena turi būti toliau diversifikuota, o Europos Komisija turi teikti pirmenybę prekybos susitarimams ir atverti naujas rinkas šalyse, į kurias būtų galima eksportuoti ES vartotojų nesuvartotą kiaulieną.
- Siekiant apsaugoti eksportą nuo galimos rizikos besivystančiose rinkose, turi būti įsteigta Europos eksporto kreditų agentūra.
- Dėl ES teisės aktų nustatytų griežtesnių apribojimų ir aukštesnių gamybos standartų kiaulienos ūkio subjektai uždaro savo gamyklas ir pasitraukia už ES ribų, kur toliau plėtoja savo verslą. Į tai reikėtų atsižvelgti rengiant naujus teisės aktus.
Pastaraisiais mėnesiais Europos kiaulių augintojai susidūrė su sparčiai didėjančiomis žaliavų, ypač pašarų, kainomis. Europos kiaulių augintojai mano, kad siekiant atsparumo, sektoriuje būtina taikyti keletą metodų:
- Siekiant stabilizuoti pašarų rinką ir išvengti spekuliacijų, kurios dirbtinai padidina grūdų kainą, prireikus reikia imtis atitinkamų priemonių.
- Siekiant palengvinti situaciją rinkoje, turi būti užtikrintas žaliavų pašarams, o ne kitoms reikmėms, konkurencingumas.
- Kad ES gamyba taptų atsparesnė ir sektorius būtų parengtas ateičiai, valstybėse narėse turi būti padidintas pašarams skirtų žaliavų sandėliavimo pajėgumas.
- Komisija turėtų remti bendradarbiavimą mažindama PVM žaliavoms ir visaverčiams pašarams, kuriais tiesiogiai prekiauja kooperatyvai.
- Ir toliau turi būti skatinama ir didinama vidaus baltymų gamyba.
- Turi būti remiamos naujų veisimo metodų naujovės.
Socialiniai aspektai
Mažėjančios pajamos iš gyvulininkystės sektoriaus ir ūkininkai, paliekantys šį verslo sektorių, tiesiogiai įtakojo, kad gamyba būtų sutelkta į mažesnį ūkių skaičių. Tokia situacija veda prie emigracijos iš kaimo, kurį būsimi teisės aktai paskatins dar labiau.
Siekiant išvengto šių grėsmių reikėtų:
- Skatinti kartų atsinaujinimą ir remti kiaulienos sektoriuje besikuriančius jaunus ūkininkus, tam naudojant tinkamiausius BŽŪP paramos mechanizmus.
- Naudotis AKIS (Agricultural Knowledge and Innovation Systems) konsultacinėmis paslaugomis, kad toliau plėtoti informacijos ir paramos tinklus kiaulių augintojams, įskaitant jaunuolius, vykdant mainų programas ir keičiantis geriausia praktika.
- EK turėtų parengti gaires valstybėms narėms, kaip įtraukti Europos ūkininkavimą ir maisto gamybą į švietimo programas ir įvesti Europos ūkininkavimo dieną.
- Ūkininkams, norintiems pasitraukti iš kiaulių auginimo, turi būti suteikta galimybė gauti kompensaciją už veiklos uždarymą.
- Europos Komisija turėtų pagerinti savo komunikaciją apie kiaulininkystę, akcentuodama jos svarbą ir pastangas siekiant žiedinės ekonomikos, sodrinimo organinėmis trąšomis, didelės vertės baltymais, šalutinių produktų valorizacijos ir kt.
- Reikėtų teikti paramą kiaulininkystės plėtrai mažo kiaulių tankumo regionuose ir regionuose, kuriuose kiaulininkystė išnyko.
- Toliau nurodytos priemonės priklauso valstybių narių kompetencijai.
Klimatas ir aplinka
Europos ūkininkai ir žemės ūkio kooperatyvai susiduria su tiesioginiu klimato kaitos poveikiu ir turi susidoroti su padidėjusiomis prisitaikymo ir švelninimo išlaidomis. Europos politinis siekis tapti pirmuoju pasaulio klimatui neutraliu žemynu ir laikytis holistinio požiūrio.
- Organinių ir sintetinių mineralinių trąšų taisyklės turi būti suderintos ir traktuojamos taip, kaip tvarkoma azoto talpa. ES kilmės organinės trąšos turi turėti pranašumų prieš trečiųjų šalių gaminamus tirpalus.
- EK turi remti ūkininkus kuriant biodujų ir saulės baterijų naudojimo sprendimus.
- ES kiaulių augintojai įsipareigoja iki 2030 m. uždengti visas srutų talpyklas ir lagūnas, kad sumažintų emisiją.
- Ūkininkams turėtų būti kompensuojamos priemonės, nustatytos mažo anglies dioksido kiekio ženklinimo metodu ir GPGB (angl. GGP).
Gyvūnų gerovė
Tvariai pagaminti maisto produktai, turėtų užtikrinant teisingas pajamas ūkininkams. ES kiaulių augintojai įsipareigoja garantuoti palaidų paršavedžių laikymą 30 metų pereinamuoju laikotarpiu, kurį būtų galima sutrumpinti skiriant tinkamą finansinę paramą. Turi būti leidžiama laikyti paršavedes maždaug paršiavimosi ir sėklinimo metu.
Europos ūkininkai yra pasirengę žengti dar vieną žingsnį ir sutinka su privalomu anestezijos ir (arba) nuskausminimo naudojimu kastruojant, jei ūkininkai, kurie bus išmokyti kastruoti, tai galės atlikti savarankiškai. Reikia suderinti ES turimų produktų sąrašą ir tinkamus preparatus anestezijai.
Nepaisant išsamių uodegos kramtymo tyrimų ir rizikos veiksnių tyrimų visoje ES, vieno patikimo sprendimo, kaip apsisaugoti nuo uodegos kramtymo, vis dar nėra sukurta. Siekiant aukštesnio lygio, būtina parama mokant pirmaujančius ūkininkus, kurie padėtų sukurti įmanomus sprendimus, kaip laikyti kiaules nepažeistomis uodegomis.
Svarbus aspektas būtų ir tai, jog ūkininkai neturėtų būti baudžiami, jei jų išmetamų teršalų kiekis padidėja dėl padidintos gyvūnų gerovės.
Gyvūnų sveikata
Gerų gyvūnų sveikatos ir gerovės sąlygų Europoje išsaugojimas ir konkurencingo gyvulininkystės sektoriaus užtikrinimas yra svarbūs visai visuomenei.
- Biologinio saugumo kiaulių ūkiuose apibrėžimas turi būti sukurtas ir taikomas visoje ES.
- Būtina skubiai įgyvendinti tvirtas ir privalomas šernų valdymo schemas, įskaitant plataus spektro priemones medžioklei ir kovai su AKM trečiosiose šalyse.
- Nors AKM sergančių gyvūnų mėsa nekelia jokios grėsmės žmonių sveikatai, siekiant suvaldyti ligų plitimą, būtina vykdyti griežtesnę mėsos srauto iš paveiktų regionų kontrolę, palyginti su sezoniniais darbuotojais ir kitais keliautojais.
- EK turi toliau remti mokslinius tyrimus ir vakcinų kūrimą. Atsparumo antimikrobinėms medžiagoms didinimas yra viena opiausių temų, susijusių su žmonių ir gyvūnų sveikata bei aplinka. Tai rimtas susirūpinimas tiek Europoje, tiek visame pasaulyje.
- Tvarus antimikrobinių medžiagų naudojimas turėtų būti skatinamas tarptautiniu mastu.
- EK taip pat turi pranešti apie iki šiol pasiektus sektoriaus pasiekimus.
- Turi būti užtikrinta, kad visi ūkininkai galėtų gauti kokybiškas ir įperkamas veterinarijos paslaugas, pritaikytas gyvūno rūšiai.
Moksliniai tyrimai ir plėtra
Moksliniai tyrimai ir inovacijos yra labai svarbūs kuriant ir teikiant naujoviškas priemones ir sprendimus Europos ūkininkams ir jų kooperatyvams, kurie padėtų jiems pagerinti produktyvumą ir prisitaikyti prie klimato kaitos, kartu mažinant poveikį aplinkai.
- EK turi organizuoti specialias taikomųjų tyrimų programas, glaudžiai įtraukiant ūkininkavimo sektorių. EB turi įsteigti specialią mokslinių tyrimų tarybą / patariamąją tarybą iš žemės ūkio pramonės atstovų, kad ji įvertintų ir pritartų sprendimams dėl būsimų kvietimų teikti paraiškas.
- Europos projektų vertinimo sistemose, be tradicinio mokslinio vertinimo, galėtų būti įvestas „projektų rezultatų pritaikomumo“ balas.
- EB ir EMST turėtų taikyti integruotą požiūrį į teisės aktus ir mokslinius tyrimus. Tokios temos kaip laisvo paršiavimosi sistemos yra susijusios ne tik su gyvūnų gerove, bet ir su klimato poveikiu, ūkininkų gerove, ekonomika ir, pavyzdžiui, kiaulių auginimu su uodega.
Santykis su vartotojais
Dažnai vartotojai neturi ne tik informacijos, bet ir supratimo, kas yra subalansuota mityba, ką jau bekalbėti apie galiojančius teisės aktus ir aukštus standartus, kurių laikosi ES ūkininkai (ypač palyginti su trečiosiomis šalimis).
- Kiaulienos ir susijusių produktų pavadinimai turėtų būti apsaugoti.
- EK turėtų remti informacines kampanijas, kuriose pabrėžiamos išaugusios finansinės sąnaudos dėl gyvūnų gerovės, biologinio saugumo, ūkio dydžio ir kt.
- EK turi ieškoti sprendimų, kaip užtikrinti produktų vartotojams atsekamumą.
- Reikalingas švietimas apie kiaulieną, kaip sveikos mitybos dalį: kiauliena yra balta mėsa, europietiškos mitybos dalis – aukštos kokybės baltymų šaltinis
Dabartinė BŽŪP padėtis ir BŽŪP reformos įgyvendinimas
Kol kas tik 9 šalys yra patvirtinę Strateginius planus: Danija, Airija, Ispanija, Prancūzija, Liuksemburgas, Austrija, Lenkija, Portugalija, Suomija.
2022 m. rugsėjo 9 d. EK vyko Energetikos tarybos posėdis, kurio metu vyko diskusijos dėl tolimesnių veiksmų.
Energijos, ypač gamtinių dujų ir elektros, kainų padidėjimas kelia grėsmę žemės ūkio maisto produktų gamybai. ES šalių įmonės maisto produktų grandinėje stengiasi išlaikyti savo veiklą, tačiau kai kurioms jau tenka rinktis – sustabdyti gamybą, atleisti darbuotojus ar nutraukti veiklą iš viso. Žemės ūkio maisto produktų grandinė palaikė neseniai paskelbtą Europos Komisijos komunikatą „Taupykite dujas saugiai žiemai“, kuriame pabrėžiama itin svarbi Europos žemės ūkio maisto produktų tiekimo grandinės svarba ir saugaus dujų tiekimo poreikis, siekiant išlaikyti aprūpinimo maistu saugumą. Tačiau siekiant išlaikyti visapusiškai veikiančią maisto tiekimo grandinę, sektoriui reikia stabilumo dėl energijos šaltinių ir stabilių kainų. Taigi, Komisija turi padėti valstybėms narėms, kad būtų sumažintos energijos kainos ir padidintas energijos rinkų likvidumas, diversifikuotas energijos tiekimas, paskatinta tvari energijos gamyba. Taip pat reikia daugiau ES valstybių narių dujų normavimo planų priežiūros, kad būtų užtikrintas prioritetas žemės ūkio maisto produktų sektoriui. Be to, būtina skubiai persvarstyti Laikinąją krizių sistemą, siekiant užtikrinti, kad ja galėtų naudotis valstybės narės ir įmonės. Tikimasi, kad energetikos ministrai savo susitikime apsvarstys poveikį žemės ūkio maisto sektoriui ir kad pirmininkė von der Leyen savo kalboje apie ES padėtį pripažins žemės ūkio ir maisto sektorių kaip gyvybiškai svarbų.
