Žemės ūkio ministerija, išnagrinėjusi Žemės ūkio rūmų organizacijos – Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) raštą dėl pieno supirkimo kainų mažinimo, pateikė informaciją.
Dėl situacijos pieno rinkoje. Pieno produktų rinkai būdingi dideli kainų svyravimai. Po dvejų metų pieno kainų augimo (2022 metų spalį buvo pasiektas aukščiausias kada nors fiksuotas pieno produktų ir pieno supirkimo kainų lygis Lietuvoje – spalį vidutinė pieno supirkimo kaina siekė 553 Eur/t), praėjusių metų pabaigoje pieno supirkimo kainos pradėjo kristi. 2022 m. gruodžio mėn. pieno supirkimo kaina buvo 509,5 Eur/t, per mėnesį ji sumažėjo 6,7 proc. Supirkimo įmonių pateiktais duomenimis, sausio mėn. vidutinė pieno (bazinių rodiklių) kaina mažėja apie 7 proc. (numatoma vidutinė pieno (bazinių rodiklių) kaina apie 358 Eur/t).
Šaltinis: Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinė sistema, ŽŪDC
Pieno supirkimo kainos seka paskui pieno produktų kainų pokyčius. ES rinkoje aukščiausias pieno produktų kainų lygis buvo fiksuotas praėjusių metų vasarą, kuomet sviesto kaina siekė per 7200 Eur/t, lieso pieno miltelių – per 4000 Eur/t, išrūgų miltelių – 1400 Eur/t. Tačiau nuo rudens stebimas pieno produktų kainų kritimas (sviesto kainos mažėja nuo spalio vidurio, lieso pieno miltelių – nuo vasaros pabaigos) ir 2023 m. 2-ąją savaitę sviesto kaina siekė 5410 Eur/t (kainų kritimas, palyginti su vasarą fiksuota kaina, yra 25 proc.), lieso pieno miltelių – 2750 Eur/t (kainų kritimas atitinkamai – 31 proc.), išrūgų miltelių – 850 Eur/t (kainų kritimas atitinkamai – 39 proc.). Pažymėtina, kad šių produktų kainos yra mažesnės, palyginti su praėjusių metų atitinkamą laikotarpį buvusiomis kainomis. Sūrių kainos taip pat mažėja, tačiau jų kainų lygis išlieka aukštesnis negu tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Praėjusiais metais sausio mėn. esantis pieno gaminių kainų lygis lėmė 441 Eur/t vidutinę pieno supirkimo kainą Lietuvoje.
Vidutinės lieso pieno miltelių ir sviesto kainos ES rinkoje, Eur/100 kg
Šaltinis: Milk Market Observatory, Europos Komisija
Tokius didelius pieno gaminių kainų pokyčius lemia pieno produktų paklausos ir pasiūlos svyravimai. Praėjusių metų I-oje pusėje buvo stebimas pieno produktų pasiūlos trūkumas, kuomet dėl gamtinių sąlygų pieno gamyba buvo mažesnė, palyginti su praėjusiais metais (mažesnis pieno gamybos lygis 2022 m., palyginti su 2021 m., buvo fiksuotas ES, Naujojoje Zelandijoje, Australijoje), tačiau išaugusios pieno kainos paskatino pieno gamybos augimą ir nuo 2022 m. rugsėjo mėn. ES buvo fiksuojamas pieno gamybos augimas, palyginti su 2021 m. atitinkamu mėn. 2022 m. II-oje pusėje išaugo pieno produktų pasiūla, tačiau dėl išaugusių pieno gaminių kainų pieno gaminių paklausa pradėjo mažėti, nes vartotojai pradėjo rinktis pigesnes alternatyvas bei atsakingiau rinktis prekes dėl bendrai išaugusio kainų lygio, taip pat didelę įtaką darė ir Kinijos vykdoma COVID ligos kontrolės politika, kuomet dėl ribojamo žmonių judėjimo pieno gaminių paklausa buvo mažesnė.
Lietuvos pieno pramonė veikia atviroje rinkoje. Kadangi ji yra orientuota į eksportą (daugiau kaip pusė viso perdirbamo pieno produktų pavidalu yra eksportuojama), visi rinkos pokyčiai veikia ir lietuviškų pieno produktų pardavimo kainas, kartu ir pieno supirkimo kainų lygį Lietuvoje. Ministerija neturi jokių signalų dėl galimų pieno perdirbimo įmonių susitarimų dėl pieno supirkimo kainų mažinimo. Pažymėtina, kad galimus kartelinius susitarimus tiria Konkurencijos taryba ir, esant įtarimams, galima kreiptis tiesiai į ją dėl tyrimo pradėjimo. Ministerija stebi rinkos situaciją, taip pat kiekvieną mėnesį rinkos situacija yra aptariama ES žemės ūkio ministrų taryboje. Kol kas situacija fiksuojama kaip įtempta, tikimasi, kad situacijos stabilizavimasis neužtruks ilgai, tačiau jokių prognozių nėra pateikiama (situacijai didelę įtaką daro geopolitinė situacija (karas Ukrainoje, Kinijos veiksmai) bei galima pasaulinė recesija).
Dėl sutartinių santykių. Sutartinius santykius pieno sektoriuje Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas (toliau – Pieno įstatymas) bei Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymas.
Aukščiau minėtais įstatymais yra numatytas draudimas vienašališkai pakeisti žalio pieno pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ar nutraukti sutartį apie tai nepranešus kitai sutarties šaliai per sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 dienų. Kainos ar priedų, jei jie yra nustatyti sutartyje, vienašališkas keitimas yra vertinamas kaip vienašališkas sutarties sąlygų keitimas, kuris yra draudžiamas nesąžiningas veiksmas. Minėtų įstatymų nuostatų vykdymą kontroliuoja VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra (toliau – Agentūra), todėl pieno gamintojai gali kreiptis į Agentūrą norėdami pasikonsultuoti, ar sutarties keitimas yra teisėtas, ar prašydami pradėti tyrimą, jei mato, kad pieno pirkėjas keičia pieno pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas nesilaikydamas įstatyme įtvirtintų nuostatų. Tačiau tik įvertinus pasirašytas sutartis galima padaryti išvadas dėl priedų keitimo teisėtumo, todėl ministerija perduos Jūsų raštą minėtai Agentūrai, prašydama išnagrinėti Jūsų keliamus faktus pagal teisės aktų reikalavimus.
Dėl informacijos skelbimo. VĮ Žemės ūkio duomenų centras skelbia informaciją apie žalio pieno supirkimo kainas (natūralaus pieno ir bazinių rodiklių pieno pagal pieno pardavėjų grupes), įskaitant visus mokamus priedus ir priemokas, t. y. faktiškai pieno gamintojams išmokėta suma už supirktą pieną yra padalijama iš supirkto pieno kiekio. Ministerijos nuomone, skelbiant informaciją tokiu būdu yra geriausiai atspindima faktinė aktuali informacija apie rinkos kainas bei jų pokyčius.
Dėl paramos priemonių. Ministerija įdėmiai stebi ir analizuoja situaciją pieno sektoriuje, tačiau neturi priemonių pieno supirkimo kainoms reguliuoti. Bendros rinkos organizavimas ir rinkos organizavimo priemonių taikymas yra priskirtas ES kompetencijai, todėl Lietuva negali įvesti nacionalinių priemonių pieno kainoms reguliuoti. Pieno gamintojams yra taikoma daug paramos priemonių, kurios yra galimos, vadovaujantis ES reglamentais bei nacionaliniais teisės aktais.
Siekiant didinti pienininkystės ūkių konkurencingumą, pieno ūkiams numatoma ir toliau mokėti susietąsias išmokas už pienines karves. Pieninių karvių sektoriui skiriamos susietosios paramos dydis sieks 7,54 proc. visų tiesioginėms išmokoms skiriamų lėšų (daugiau kaip 50 proc. visos susietosios paramos), o vidutinė metinė lėšų suma, skiriama už jas, padidės nuo 34,3 mln. Eur iki 45,4 mln. Eur – net 32,4 proc. (palyginti su 2015–2022 m.). Siekiant tikslingiau ir efektyviau paskirstyti paramą, išmokos pieninių veislių karvių augintojams bus diferencijuojamos pagal laikomų pieninių karvių skaičių ūkyje. Diferencijuota išmoka siekiama sukoncentruoti paramą sunkumus patiriantiems, tačiau gyvybingiems ir perspektyviems pieno ūkiams, kartu skatinant spartesnę mažesnių pieno ūkių plėtrą. Numatytas 10 Eur priemokos dydis už tas karves, kurioms atliekami gyvulių produktyvumo tyrimai. Produktyvumo tyrimai yra viena svarbiausių priemonių, gerinant bandų sudėtį, didinant pieno gamybos efektyvumą, ūkių stiprėjimą.
Pienininkystės ūkiai taip pat galės savanoriškai dalyvauti ir klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekoschemose):
- Pagal ekoschemos „Gyvūnų gerovė“ veiklą „Parama už galimybę pieniniams galvijams išeiti į ganyklas, įtraukiant jų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku“ numatyta išmoka už pieninių galvijų ganymą nepertraukiamai ne trumpiau kaip 140 dienų per metus ganyklose – 48 Eur už sutartinį gyvūną (SG).
- Pagal ekoschemos „Gyvūnų gerovė“ veiklą „Parama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę, ganyklas“ numatyta išmoka ganant pieninius galvijus nepertraukiamai 120 dienų per metus mociono aikštelėse, ganyklose arba ganant melžiamas užtrūkusias karves nepertraukiamai ne trumpiau kaip 60 dienų per metus – 22 Eur už SG.
- Pagal ekoschemos „Pievų ir šlapynių priežiūra“ veiklą „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ numatyta išmoka už ekstensyvų daugiamečių pievų tvarkymą ganant gyvulius – 192 Eur/ha, išmoka už EB svarbos natūralių pievų tvarkymą ganant yra 297 Eur/ha, o už EB svarbos šlapynių tvarkymą ganant – 330 Eur/ha. Dalyvaujantiesiems veikloje „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ numatyta išmoka 242 Eur/ha.
- Ką tik pradėjusiems ekologiškai ūkininkauti ir ekologiniams pieno ūkiams parama bus teikiama pagal ekoschemą „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ ir kaimo plėtros intervencinę priemonę „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“. Išmokos naujuoju laikotarpiu didėja atitinkamai iki 206 Eur/ha ir 198 Eur/ha.
Taip pat pieno gamintojai galės kreiptis paramos investicijoms pagal šias Strateginio plano priemones:
- „Labai smulkių ūkių plėtra“(galimas didžiausias paramos intensyvumas 85 proc.);
- „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ (galimas didžiausias paramos intensyvumas 65 proc., o jauniesiems ūkininkams jis gali būti padidintas iki 80 proc.);
- „Investicijos į žemės ūkio valdas“ (galimas didžiausias paramos intensyvumas 50 proc., jauniesiems ūkininkams jis gali būti padidintas iki 70 proc.);
- „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ (didžiausia galima išmokos suma gali sudaryti 100 tūkst. Eur);
- „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ (galimas didžiausias paramos intensyvumas 65 proc., jauniesiems ūkininkams jis gali būti padidintas iki 80 proc.);
- Pieno ūkiai taip pat galės dalyvauti kuriamose trumpose tiekimo grandinėse pagal priemonę „Trumpos tiekimo grandinės“ (galimas didžiausias paramos intensyvumas verslo planui įgyvendinti 60 proc.).
Siekiant tvarios pieno sektoriaus plėtros, pieno gamintojai už parduodamą pieną turėtų gauti kainą, padengiančią pieno gamybos sąnaudas. Todėl iš vienos pusės pieno gamintojai, stiprindami savo derybines galias bei siekdami didesnio pieno gamybos efektyvumo, turėtų siekti gauti geriausią atlygį už savo darbą ir pagamintą produktą, iš kitos pusės – pieno perdirbimo įmonės, siekdamos tvarios veiklos plėtros, turėtų atsižvelgti į pieno gamybos kaštus ir gamybos tendencijas. Tačiau pieno kainų stabilumo užtikrinimas veikiant rinkos ekonomikos sąlygoms bei esant atvirai rinkai yra neįmanomas, nėra galimybių įpareigoti pieno perdirbimo įmones mokėti tam tikrą kainą už perkamą pieną. Ministerija savo turimomis priemonėmis tik prisideda prie sektoriaus plėtros, nustato veiklos vykdymo sąlygas. Patys pieno gamintojai skatinami stiprinti savo derybines galias jungiantis į gamintojų grupes ar kooperuojantis. Tam tikslui žemės ūkio ministro įsakymu yra patvirtintos Pieno gamintojų organizacijų ir jų asociacijų administravimo taisyklės (žemės ūkio ministro 2012 m. rugpjūčio 13 d. įsakymas Nr. 3D-658), kurios nustato reikalavimus pieno gamintojų organizacijai.
Norime pažymėti, kad ministro iniciatyva 2023 m. vasario 1 d. (trečiadienį) yra skubiai kviečiamas Pieno tarybos posėdis, kuriame bus ieškoma sprendimų dėl susidariusios situacijos pieno sektoriuje, tad kviečiame jūsų asociacija dalyvauti tolimesnėje diskusijoje.