2025-ieji – simboliniai metai visai Lietuvos verslo bendruomenei. Prieš 100 metų Kaune įkurti pirmieji prekybos, pramonės ir amatų rūmai (PPAR), tapę kertiniu instituciniu ramsčiu šalies ekonomikos kūrimui. Šiandien, minint šimtmetį, prisimenama ne tik Rūmų istorinė reikšmė, bet ir tai, kad kartu su jais jau tarpukariu formavosi kita stipri jėga – Lietuvos žemės ūkio rūmai, kurių reikšmė valstybės raidai išlieka itin svarbi ir šiandien.
Istorinė jungtis
Dar 1924 m. Prezidentas Antanas Smetona pasirašė dekretą dėl Lietuvos prekybos ir pramonės rūmų steigimo. 1925 m. Kaune oficialiai pradėjo veikti pirmieji rūmai, o 1926 metais savo veiklą pradėjo ir Lietuvos žemės ūkio rūmai. Šios organizacijos iš karto tapo natūraliais valstybės partneriais, atstovaudamos verslui, pramonei, žemės ūkiui ir perdirbimui.
Bendra misija – ir vakar, ir šiandien
Šiandien, kai PPAR mini savo šimtmetį, o Žemės ūkio rūmai savo įsteigimo šimtmetį švęs 2026-aisiais. Šių dviejų institucijų bendrystė – ne tik simbolinė, bet ir reali. Tai patvirtinta ir iškilmingame Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos posėdyje, kurio metu pasirašytas įsipareigojimas ateities kartoms – kurti atsakingą, tvarią ir klestinčią Lietuvą.
„Mūsų organizacijas jungia bendra istorinė kilmė, vertybės ir tikslai. Ir šiandien, kaip ir tarpukariu, dirbame valstybės labui – tiek žemės ūkio, tiek verslo srityje. Šimtmečio proga galime pasakyti drąsiai: mūsų bendrystė yra vertybė, kuri turi tęstis dar šimtmetį“, – kalbėjo Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.
ŽŪR ordinais apdovanoti PPAR lyderiai
Šimtmečio minėjimo metu, Raudondvario dvaro menų inkubatoriuje, ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus ir direktorius Sigitas Dimaitis Žemės ūkio rūmų ordinais apdovanojo dvi išskirtines asmenybes – Lietuvos PPAR asociacijos prezidentą Sigitą Gailiūną ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentą Zigmantą Dargevičių – už ilgametį bendradarbiavimą, lyderystę ir paramą žemės ūkio bendruomenei.
Šis įvertinimas simbolizuoja ne tik pagarbą istorinei sąjungai, bet ir dabartinį stiprų ryšį, veikiantį Lietuvos ekonomikos labui.
„Verslo vinis“ – simbolis ateities kartoms
2018 m. Kauno Parodų kalne atidaryta „Verslo alėja“ – unikali erdvė, kuri ne tik įprasmina šalies ekonomikos raidą, bet ir įamžina iškiliausias organizacijas, kurios kūrė bei tebekuria Lietuvos ateitį. Šimtmečio proga alėjoje iškilmingai atidengta „Verslo vinis“ – simbolinis ženklas.
Tarp įamžintų vardų – ir Lietuvos žemės ūkio rūmai. ŽŪR vinis „Verslo alėjoje“ žymi reikšmingą šios organizacijos vaidmenį ne tik istorijoje, bet ir dabarties Lietuvoje – nuo paramos ūkininkams ir kaimo gyventojams iki aktyvaus dalyvavimo ekonominės politikos formavime.
„Verslo alėją“ sudaro stilizuotas plaktukas, vinys ir pinigų kalnas – simbolizuojantys kūrybą, pramoninę gamybą ir sėkmę. Tarp jų įsiterpusi Žemės ūkio rūmų vinis liudija, kad be žemės ūkio verslo istorija Lietuvoje nebūtų visavertė. Tai ženklas, kad verslas ir žemės ūkis visada ėjo greta.