Eglė Markevičiūtė, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkė, kalba apie skaudančią nuostatą – nors smulkieji šeimos ūkiai dirba sunkiausiai, būtent jiems tenka didžiausia mokesčių našta. Ji pažymi, kad nelygus ir ES paramos pasiskirstymas – net 80 proc. lėšų atitenka stambiesiems ūkiams, o smulkieji lieka be reikšmingos paramos.
„Valstybė deklaruoja, kad remia smulkiuosius, bet faktinė paramos struktūra rodo ką kita – smulkiam ūkiui lieka trupiniai“, – pažymi E. Markevičiūtė.
Kaimo išlikimas – valstybės interesas
Eglė Markevičiūtė pabrėžia, kad šeimos ūkiai – ne tik ekonominė, bet ir socialinė vertybė. Jie palaiko vietos bendruomenes, perduoda žemės ūkio tradicijas, saugo kraštovaizdį, prisideda prie maisto suvereniteto.
„Lenkija tai suprato – jie pirmiausia leidžia žmogui gyventi, o tik po to reikalauja mokėti mokesčius. Gal laikas ir Lietuvai pasukti tuo keliu?“ – retoriškai klausia ji.
Šeimos ūkiai nesiekia privilegijų – jie reikalauja teisingumo, stabilumo ir pagarbos. Ir tai yra pamatas, ant kurio galima kurti gyvybingą Lietuvos kaimą.