2025 m. birželio 24 d. Europos Sąjungos Taryba patvirtino bendrą poziciją dėl naujos ES masto miškų stebėsenos sistemos, kurios tikslas – stiprinti tvarų miškų valdymą, didinti jų atsparumą klimato kaitai ir saugoti biologinę įvairovę. Sprendimas žymi svarbų žingsnį siekiant tikslesnės, įrodymais pagrįstos miškų politikos visoje Europoje.
Vieninga, bet lanksti sistema
Naujoji sistema bus grindžiama „iš apačios į viršų“ principu – tai reiškia, kad valstybės narės pačios rinks ir teiks duomenis, kurie taps pagrindu ES lygmens sprendimams. Ši tvarka leis išsaugoti nacionalinių miškų valdymo tradicijas, kartu užtikrinant vienodą ir nuoseklų informacijos surinkimą visoje Europos Sąjungoje.
Svarbus sprendimo aspektas – visos surinktos ataskaitos ir duomenys bus viešai prieinami, užtikrinant skaidrumą ir galimybę naudotis informacija tiek politikams, tiek visuomenei, tiek mokslininkams.
Kartu – efektyvumas ir mažesnė našta
Taryba pabrėžė, kad sistema sieks ne didinti, o mažinti administracinę naštą, todėl tam tikros ataskaitų teikimo ir duomenų struktūros bus supaprastintos, o esamos nacionalinės stebėsenos priemonės – maksimaliai integruotos. Tai padės sumažinti pasikartojančius procesus ir išvengti perteklinės biurokratijos.
Be „miškų vienetų“ ir privalomų ilgalaikių planų
Svarbu pažymėti, kad Taryba atsisakė Europos Komisijos siūlymo įvesti privalomus ilgalaikius nacionalinius miškų planus bei naują „miškų vienetų“ sąvoką. Sprendimas motyvuotas tuo, kad šios sąvokos nėra pakankamai aiškiai apibrėžtos, o jų taikymas būtų buvęs sudėtingas ir potencialiai ribojantis nacionalinį miškų valdymą.
Vienas iš svarbiausių klimato neutralumo ramsčių
Miškai sudaro apie 43 % ES teritorijos ir yra gyvybiškai svarbūs anglies dvideginio kaupimui, biologinės įvairovės apsaugai, dirvožemio ir vandens kokybei bei kaimo bendruomenių ekonomikai. Todėl patikima, koordinuota ir moderni stebėsenos sistema yra būtina siekiant tiek klimato neutralumo tikslų, tiek atsakingo gamtos išteklių valdymo.
Europos miškų politika įgyja naują pamatą – duomenimis grįstas sprendimų priėmimas tampa kertiniu principu, leidžiančiu išlaikyti pusiausvyrą tarp gamtos apsaugos ir tvaraus naudojimo.