Pastaruoju metu viešumoje vėl imta diskutuoti apie vyriškos lyties paršelių – kuiliukų – kastravimo praktiką. Kadangi į šią temą neretai žvelgiama emocingai ir paviršutiniškai, nusprendėme atvirai parodyti, kaip ši procedūra atliekama realybėje, ūkyje.
Mes nesigėdijame to, ką darome. Kastracija nėra skirta pramogai ar gyvūnų kankinimui – tai yra būtinas veiksmas siekiant užauginti sveikas, stiprias kiaules, kurių mėsa vėliau tampa visaverčiu ir kokybišku maistu žmonėms. Kastracija atliekama dėl to, kad išvengtume specifinio kvapo mėsoje, kurį sukelia hormonai, tokie kaip androstenonas ar skatolas. Tai nėra prielaida – tai faktas, įrodytas praktika ir moksliškai.
Kad ūkio darbuotojams nereikėtų paršelių daug kartų kilnoti (tai fiziškai sunkus darbas, ypač nugarai), vienu metu atliekamos kelios procedūros:
- suleidžiami geležies preparatai (apsauga nuo anemijos),
- įsegami ausų įsagai (ES reikalavimas kilmės atsekamumui),
- suleidžiami priešuždegiminiai vaistai ir antimikrobinės medžiagos,
- galiausiai – atliekama kastracija, o žaizda nedelsiant dezinfekuojama.
Taip, mes žinome – tai yra skausminga procedūra. Tačiau ji yra trumpa, greita ir kontroliuojama. Iš darbo su gyvuliais žinome, kada skausmas yra rimtas ir reikalaujantis pagalbos, o kada tai – laikinas diskomfortas. Kastracija nėra traumuojanti ar luošinanti, žaizda gyja greitai, komplikacijos itin retos.
Viešojoje erdvėje vis garsiau reikalaujama taikyti privalomus nuskausminamuosius. Norime aiškiai pasakyti: tai nebūtų nei humaniškiau, nei efektyviau, nes:
- nuskausminamųjų poveikio tenka laukti kelias minutes,
- reikėtų dar vieno ar dviejų papildomų injekcijų ir pakėlimų – tai papildomas stresas paršeliui,
- padidėja ir fizinė apkrova darbuotojui,
- mažiems šeimos ūkiams tai reiškia sudėtingą logistiką – tenka kviesti veterinarijos gydytoją, ko dažnai net nėra šalia.
Medikamentų kaina nėra pagrindinė problema. Problema – papildomas stresas, perteklinis medikamentų naudojimas ir praktinis neįgyvendinamumas, ypač mažesniuose ūkiuose. Finansiniai nuskausminamųjų vaistų kaštai nėra pagrindinė problema. Be to, gyvūnas tokiu metu jau gauna visą kompleksinį medikamentų rinkinį – dar viena papildoma vaistų dozė ne tik nereikalinga, bet ir gali turėti pasekmių, pavyzdžiui, liekamųjų medžiagų mėsoje.
Alternatyvos egzistuoja – imunokastracija, nekastruotų kuilių auginimas. Tačiau visos jos turi savo trūkumų – nuo vartotojų nepriimtinumo iki technologinių ribotumų. Kol kas tradicinis kastravimas lieka efektyviausiu, patikrintu ir gyvūnų gerovei saugiu sprendimu.
Galiausiai norisi pabrėžti esminį dalyką – šios temos priklauso profesionalų kompetencijos laukui. Mes, gyvulių augintojai, dirbame atsakingai, su žiniomis ir patirtimi. Spekuliacijos, bandymai emocionaliai paveikti viešąją nuomonę ar demonizuoti visą ūkininkų bendruomenę yra ne tik nepagrįsti, bet ir pavojingi. Jie gali paveikti ne tik augintojų reputaciją, bet ir išbalansuoti rinką, kurioje jau dabar konkuruojame su importuota mėsa, pagaminta skirtingomis sąlygomis.
VIDEO
Algis Baravykas
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius