ŽUR Naujienos

A.Baravykas: Copa-Cogeca diskutavo ir įvertino EK pasiūlymus, kuriais siekiama sumažinti pesticidų naudojimą

2022 m. birželio 22 dieną Europos Komisija (EK) paskelbė pasiūlymus, kuriais siekiama atkurti pažeistas ekosistemas ir grąžinti gamtą visoje Europoje bei iki 2030 metų 50 proc. sumažinti cheminių pesticidų naudojimą ir riziką. Copa-Cogeca prezidiumo nariai su nutekintais projektais turėjo galimybės susipažinti šiek tiek anksčiau, birželio 15-17 d. susirinkę į tradicinį forumą Briuselyje, kuriame dalyvavo Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas.

Naujoji EK teisėkūros iniciatyva. Siūlomu Gamtos atkūrimo įstatymu siekiama iki 2050 metų atitaisyti Europos gamtai padarytą žalą – atkurti prastos būklės Europos buveines ir grąžinti gamtą į visas ekosistemas. Kiekviena ES valstybė narės turės nusistatyti teisiškai privalomus gamtos atkūrimo įvairiose ekosistemose tikslus, papildančius galiojančius teisės aktus. Siekiama, kad atkūrimo priemonės iki 2030 m. būtų taikomos bent 20 proc. ES sausumos ir jūros teritorijų. Vienas svarbiausių prioritetų – ekosistemos, turinčios didžiausią anglies dioksido absorbavimo ir saugojimo potencialą. Naujasis įstatymas grindžiamas galiojančiais teisės aktais, tačiau apima ne tik Buveinių direktyvą ir „Natura 2000“ saugomas teritorijas, bet visas ekosistemas.

Tarp siūlomų tikslų – iki 2030 m. stabdyti apdulkintojų populiacijų mažėjimą, žemės ūkio ekosistemose – pasiekti bendrą biologinės įvairovės didėjimą ir teigiamą pievų drugelių, agrarinio kraštovaizdžio paukščių, organinės anglies pasėlių mineraliniame dirvožemyje ir didelės įvairovės kraštovaizdžio elementų žemės ūkio paskirties žemėje tendenciją; atkurti nusausintus durpynus ir drėgnumą žemės ūkio paskirties sklypuose; miškų ekosistemose – pasiekti bendrą biologinės įvairovės didėjimą ir teigiamą miškų junglumo, negyvos medienos, nevienodo amžiaus miškų dalies, miško paukščių ir organinės anglies sankaupos tendenciją.

EK pasiūlymas įvesti griežtas cheminių pesticidų naudojimo taisykles, kaip skelbiama, turėtų padėti stabdyti biologinės įvairovės nykimą ir užtikrinti tvaresnes maisto sistemas. Siekdamos užtikrinti, kad būtų pasiektas ES tikslas iki 2030 m. 50 proc. sumažinti cheminių pesticidų naudojimą ir riziką bei pavojingesnių pesticidų naudojimą, valstybės narės nustatys savo nacionalinius mažinimo tikslus pagal apibrėžtus parametrus. Naujomis priemonėmis bus užtikrinta, kad visi ūkininkai ir kiti profesionalūs pesticidų naudotojai taikytų integruotąją kenkėjų kontrolę (IKM). Priemonės taip pat apima ūkininkams ir kitiems profesionaliems naudotojams taikomą privalomą duomenų saugojimą. Bus uždrausta naudoti visus pesticidus ekologiškai jautriose vietose, tokiose kaip mokyklos, viešieji takai, saugomos teritorijos pagal „Natura 2000“ ir pan. „Šios naujos taisyklės padės pašalinti cheminius pesticidus iš mūsų kasdienės aplinkos“, – skelbiama EK pranešime. Pasiūlymu galiojanti direktyva keičiama reglamentu, kuris bus tiesiogiai taikomas visos valstybėse narėse. Jos privalės pateikti EK išsamias metines pažangos ir įgyvendinimo ataskaitas.

ŽŪR vicepirmininkas A.Baravykas pasidalijo informacija apie tai, kas kelia nerimą Europos žemdirbių parlamentui.

Dėl Gamtos atkūrimo įstatymo pasiūlymo. Neginčydami būtinybės išsaugoti biologinę įvairovę ES šalių narių ūkininkų ir žemės ūkio kooperatyvų organizacijų lyderiai EK pasiūlymui nepritaria. Įžvelgiamos kelios problemos.

EK siekia, kad didžioji šio įstatymo ir jo įgyvendinimo finansavimo dalis būtų skirta iš Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) biudžeto, kuris ir taip yra jau labai įtemptas. BŽŪP lėšos turėtų būti skirtos ūkininkams ir miškininkams už tai, kad jie aktyviai užsiimtų gamyba. Copa-Cogeca požiūriu, gamtos atkūrimui būtinos specialios lėšos, nes jos tarnauja ne tik ūkininkams ir miškininkams (kaip kompensacija už negautas pajamas), bet visų Europos piliečių labui.

Tokiu teisės aktu ES toliau plečia savo galias valstybėms narėms: reglamento net nereikia perkelti į nacionalinę teisę. Palyginti direktyva yra demokratiškesnis, lankstesnis teisės aktas. Copa ir Cogeca vertinimu, gamtos atkūrimo iniciatyvai reikia ne greičio, o kruopštumo, svarstymo ir lokalių pastangų. Todėl detalesnis gamtos atkūrimo strategijos planavimas ir įgyvendinimas turėtų vykti valstybių narių lygmeniu.

Akcentuota būtinybė užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą. ES biologinės įvairovės, ekosistemų atkūrimo programa negali kelti pavojaus žemės savininkų teisėms. Privačios nuosavybės teisė yra neginčijama, į tai privalu atsižvelgti bei ją užtikrinti svarstant teisės aktus. Privalu įvardyti, kad dalyvavimas gamtos atkūrimo priemonėse bus savanoriškas. Taip pat būtina atsižvelgti, kad plečiant gamtines erdves mažės žemės ir miško ūkio paskirties plotų, o tai turės įtakos žemės kainai, jauniesiems ūkininkams į šį sektorių patekti bus vis sunkiau.

EK pasiūlė reglamentą, kuriame nustatomi įvairūs ypač specifiniai gamtos atkūrimo tikslai ir rodikliai. Iki pasiūlymo rengimo daugelis šių rodiklių nebuvo tinkamai stebimi. Nustatant teisiškai privalomus tikslus ir parenkant rodiklius labai svarbu turėti pakankamai mokslinių žinių. Kad ir kokie dideli būtų mūsų užmojai, svarbu paisyti eiliškumo: pirmiausia sukaupti pakankamai duomenų, tuomet nustatyti tikslus ir rodiklius. Tai ypač aktualu kalbant apie biologinę įvairovę, nes yra begalė nežinomųjų dalykų. Tikslų nustatymas ir rodiklių parinkimas neturint pakankamos žinių bazės sukels neapibrėžtumą.

Dabartinis ES gamtos atkūrimo įstatymo pasiūlymas ambicingas, tačiau tikslus pasiekti numatytais terminais ir procentais nėra realu. Numatant tikslus visiškai neatsižvelgiama į ūkininkų ir miškininkų vaidmenį išlaikant natūralias ekosistemas. EK daro prielaidą, kad natūralių buveinių atkūrimas bus palaima, bet ignoruoja žmones, regionus ir sektorius, kurie bus paveikti, taip pat pamiršta, kokie svarbūs kaimo vietovių ir visos visuomenės gyvybingumui yra žemės ūkis ir miškininkystė. Copa-Cogeca mano, kad šis pasiūlymas turi būti grąžintas EK kaip perteklinis teisės aktas, stokojantis specialaus finansinės paramos krepšelio gamtos atkūrimui, keliantis pernelyg ambicingus tikslus ir neaiškus nuosavybės teisių apsaugos požiūriu.

Dėl peržiūrėtos Pesticidų direktyvos, tampančios reglamentu. Copa-Cogeca EK pasiūlymui taip pat nepritaria. Laikosi nuomonės, kad direktyvos peržiūros metu nebuvome susidūrę su Covid-19 pandemijos sukelta krize, karu Ukrainoje. Tai stipriai pakeitė situaciją rinkose. Šiuo metu tiek ES, tiek ir viso pasaulio stabilumui užtikrinti itin svarbu išlaikyti stabilią žemės ūkio produkcijos gamybą, turėti stabilų ir augantį maisto produktų sektorių.

Siūloma pirmiausia surasti alternatyvas esamiems augalų apsaugos produktams (AAP), neskubėti atsisakyti esamų pesticidų. Tokios alternatyvos galėtų būti mažesnės rizikos arba biologiniu pagrindu sukurti AAP. Reikėtų numatyti adekvačios trukmės pereinamąjį laikotarpį. Atsižvelgiant į šalių narių skirtingą AAP naudojimo praktiką bei remiantis tvaraus pesticidų naudojimo direktyva 2009/128, šalys narės turėtų užtikrinti pažangą pagal nacionalinius AAP naudojimo mažinimo planus ir priemones.

Copa-Cogeca neginčija Žaliojo kurso tikslų, tačiau laikosi nuomonės, kad nustatytas tikslas iki 2030 m. perpus sumažinti pesticidų naudojimą yra per daug ambicingas ir esamos krizės sąlygomis nepasiekiamas. Taip pat akivaizdu, kad valstybių narių pažanga yra skirtinga.