Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus, rugpjūčio 16 d. dalyvavęs Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje, kuriame buvo svarstomi Vyriausybės siūlomi gyventojų pajamų (GPM), pridėtinės vertės (PVM), pelno mokesčių ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimai, pažymėjo, kad šiais metais dėl vyravusių nepalankių oro sąlygų, kritusių įvairios žemės ūkio produkcijos kainų rinkose, žemdirbiams metai itin sudėtingi, o reformos siūlymai dar gerokai padidintų finansinę naštą žemdirbiams. Ypač tai paliestų smulkius ir vidutinius šeimos ūkius, kurie yra itin svarbūs kaimo gyvybingumo palaikymui. Gaila, kad šiandien svarstoma mokesčių reforma nebuvo išdiskutuota su socialiniais partneriais, taip pat nebuvo atsižvelgta į raštu pateiktus siūlymus. Žemės ūkio rūmų narių tarpe šiuos klausimus esame aptarę ir pateikę raštu Finansų ministerijai ir
Seimo Biudžeto ir finansų, Aplinkos apsaugos, Kaimo reikalų komitetams. Mokesčių didinimas ne tik pablogintų žemdirbių finansinę padėtį, bet ir žlugdytų juos morališkai. Šiandien tam tikrai nėra laikas. Reikalingos diskusijos, ekspertiniai vertinimai ir argumentai.
Mokesčių reformą pristačiusi Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė informavo, kad dėl siūlomų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakeitimų, mokestinė našta padidėtų maždaug 5 tūkst. ūkininkų, o trečdaliui GPM mažėtų.
Pasak viceministrės, savarankiška veikla užsiimančių ūkininkų iš viso yra 36 tūkst. Iš 36 tūkst. tik 8 tūkst. deklaruoja ir moka GPM. Reiškia, kad iš visų ūkininkų tik 22 proc. moka GPM. Trečdaliui ūkininkų GPM sumažės, nes jie deklaruoja apmokestinamąsias pajamas iki 15 tūkst. eurų.
Finansų ministerijos parengtame GPM įstatymo projekte mokesčio tarifą iki 2026 m. siūloma palaipsniui pakelti nuo 15 iki 20 proc.