Rugsėjo 8 d. Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus sveikino LR Seimo Žaliosios ekonomikos tvaraus vystymo iniciatyvinės grupės ir akademinės ekspertų grupės „Mokslas – darniam vystymuisi“ organizatorius ir mokslinės – praktinės konferencijos „Lietuva – žaliosios ekonomikos tvaraus vystymo unikalus kraštas“ dalyvius.
„Mokslas turi tarnauti darniam vystymuisi, o kad tai įvyktų, būtinas bendradarbiavimas tarp politikos, mokslo ir praktikos. Žemės ūkio rūmų organizacijos glaudžiai bendradarbiauja su mokslo institucijomis, tačiau pastaruoju metu pasigendame politikų strateginio požiūrio į ateities perspektyvas. Nors šalyje nacionaliniu mastu yra patvirtinta ne viena strategija, deja tenka apgailestauti, kad jos tarpusavyje nedera, o politikai, pasirašę strategijas, jau po keleto mėnesių neprisimena jų turinio. Šiandien baigiamas rengti 2021–2030 metų Nacionalinis pažangos planas, vis dar tobulinamas Ateities ekonomikos DNR planas. Neturėtume pamiršti jau patvirtintų dokumentų, tokių, kaip Lietuvos regioninės politikos Baltoji knyga darniai ir tvariai plėtrai 2017-2030 m., kuriai prieš 3 metus pritarė Nacionalinės regioninės plėtros taryba ir Lietuvos kaimo ir žemės ūkio plėtros Baltosios knygos, kurioje numatyti nacionalinės politikos iššūkiai, uždaviniai ir veiksmai iki 2030 m. , kurią pasirašė Seimo, Vyriausybės, savivaldos, socialinių partnerių, mokslo institucijų vadovai. Nors šiose strategijose numatyti tam tikri ateities rezultatai, bet šiandien visi suprantame, kad be mokslo, nevyriausybinių organizacijų ir politikų bendro darbo, vargu, ar bus įmanoma jų pasiekti“, – kalbėjo dr. A. Svitojus.
Jungtinių tautų organizacijos (JTO) darnaus vystymosi ekspertas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos instituto prof. Jurgis Kazimieras Staniškis savo pranešime „Mokslas – darniam vystymuisi“ akcentavo, kad darnaus vystymosi principų centre yra žmogus, turintis teisę į sveiką bei aktyvų gyvenimą harmonijoje su aplinka bei išskyrė 4 darnaus vystymosi aspektus: ekologinį, ekonominį, socialinį ir kultūrinį. Siekiant darnaus vystymosi būtina keisti projektų, mokslininkų bei tyrėjų vertinimo sistemą, kuri šiuo metu yra daug palankesnė tradiciniams tyrimams. Tyrėjus reikia vertinti ne tik pagal publikacijų skaičių ir jų citavimą aukšto lygio žurnaluose, bet pagal jų indėlį socialinėms transformacijoms. Reikia didinti darnaus vystymosi mokslo, sėkmingos patirties ir atvejų sklaidą, transformuoti universitetų, tyrimo ir švietimo organizacijų struktūrą, kuri leistų sklandžiai organizuoti tarpsritinius tyrimus, studijas ir mokymą.
Mokslininkas pažymėjo, kad ateities problemos negali būti išspręstos tradicine ekonominio augimo ir pasikliovimo technologijomis paradigma arba specialiomis politinėmis priemonėmis, mažinančiomis labiausiai neetišką elgseną ir „niuksint“ vartotojus, firmas ir darbuotojus „tinkama“ kryptimi, t. y. kviečiant visuomenę elgtis „teisingai“ esant blogai sistemai/struktūrai.
LR Seimo narys prof. Algimantas Kirkutis apžvelgė 2020 -2035 m. Lietuvos pažangos strategijos gaires ir pastebėjo, jog Lietuva daug pasiskolino, nemąstant kaip šią skolą reikės sugrąžinti. „Šiandien matome ES Žaliojo kurso idėjas, tačiau jų įgyvendinimas nėra paprastas. Europos Sąjungoje yra 28 šalys, su skirtingais požiūriais ir galimybėmis, todėl naujų reikalavimų įgyvendinimas nebus paprastas“.
Konferencijos dalyviams prof. A. Kirkutis pateikė 12 Žaliojo tvaraus vystymosi modelio (ŽTVM) tezių, kurios sudarytos remiantis ES ŽTVM idėjomis:
I TEZĖ – Kapitalistinis neoliberalus globalistinės ekonominės plėtros modelis išsisėmė.
II TEZĖ – Lietuva per 30 metų nepatvirtino savo ekonomikos plėtros modelio.
III TEZĖ – Žaliojo kurso realizavimo sėkmę lemią dvasinės-kultūrinės-socialinės visuomenės nuostatos ir ekonominiai pasiekimų rodikliai (BVP).
IV TEZĖ – Lietuva – ES žaliosios ekonomikos holistinio tvaraus vystymo koncepcijos realizavimui unikaliai tinkantis kraštas.
V TEZĖ – Integruota švietimo, edukacijos, mokslinių tyrimų, inovacijų ir tautinės kultūros sistema – žaliosios ekonomikos holistinio tvaraus vystymo formuotojas, katalizatorius ir varomoji jėga.
VI TEZĖ – Kiekvienas žmogus, šeima, organizacija, vyriausybės institucijos atskirai bei visa tauta yra Europos naujojo žaliojo kurso užsakovai ir aktyvūs bendrakūrėjai.
VII TEZĖ – Šaliai reikalinga gyvybinga (savireguliuojanti, savaime atsinaujinanti) sisteminė valstybės valdymo ir vadybos sistema.
VIII TEZĖ – Pereinant nuo industrinės raidos prie agroekologinės reikalingas penkių metų trukmės pereinamasis laikotarpis.
IX TEZĖ – Efektyviai naudoti Europos struktūrinių ir investicinių fondų ir programų paramą sinergiškai jungiant valstybės institucijų, mokslo, verslo, viešojo sektoriaus, savivaldybių, vietos bendruomenių veiklos kryptis.
X TEZĖ – Valstybės veiklos efektyvumas turi būti matuojamas pirmiausia visuomenės socialinės gerovės kriterijais, o tik po to bendrojo vidaus produkto rezultatais (BVP).
XI TEZĖ – 2020 -2035 m. Žaliosios ekonomikos holistinio tvaraus vystymo sisteminių inovacijų strategija turi būti parengta ir įgyvendinama panaudojant JTO ir ES pateiktus tvaraus vystymo sisteminių inovacijų instrumentus įgalinančius užsitikrinti paramą iš išorės.
XII TEZĖ – „Lietuvos gyventojų dabarties ir ateities kartų sveikatos ir gerovės įstatymo“ priėmimas.
2020 – 2025 m. žaliosios ekonomikos trumposios maisto grandinės tvaraus vystymo sistemos modelį pristatęs LR Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas kaip pavyzdį pateikė pilotinį projektą, skirtą ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, kai įtraukiant atskiras savivaldybes, vaikams buvo užtikrinta galimybė maitintis ekologišku maistu. „Tai puikus trumposios maisto tiekimo grandinės pavyzdys – nauda vaikams ir jų sveikatai, vietos ūkininkams ir bendruomenei. Deja susidūrėme su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sistema ir viešaisiais pirkimais. Apie šias problemas ne kartą buvo diskutuota ir Žemės ūkio rūmuose. Todėl ne veltui šiandien diskutuojame Žemės ūkio rūmuose – toje institucijoje, kuri turi didelę patirtį, jungiant gamybininkus, ūkininkus ir mokslininkus. Tik vienijant ir dirbant drauge galima pasiekti rezultatų, todėl Žemės ūkio rūmams reikėtų perduoti kuruoti šią sritį“, – kalbėjo A. Stančikas.
Vilniaus dailės akademijos doc., tapytojas Virginijus Kašinskas savo pranešime „Senovės lietuvių gamtojausminis gyvenimo būdas – XXI amžiaus ekologinės etikos pagrindas“ pateikė ne vieną pavyzdį, kaip gilinimasis į lietuvių liaudies dvasinį paveldą gali atverti gelmes, kuriose atsiskleidžia lietuvių tautos pasaulėjautos ir pasaulėžiūros vertybės, padedančios suvokti dabartį ir supantį pasaulį. Lietuviškos pasaulėjautos principus būtina panaudoti švietimo sistemoje ir taikyti ugdant vaikus darželiuose ir mokyklose. Pasaulėjautos principus kasdieniniame gyvenime sėkmingai taikė mūsų protėviai, o šiandien archyvuose sukauptais tautosakos lobiais galime sėkmingai pasinaudoti ir perduoti naujai kartai. Lietuva – didelės išminties tauta, o visi socialiniai sluoksniai tautosakoje yra parodomi per gamtą. Pranešimo pabaigoje V.Kašinskas palinkėjo lietuvių liaudies patarle „Nepjauk šakos, ant kurios pats sėdi“.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos tarybos narys, prof. dr. Rimantas Dapkus pranešime „Tarpsritinių mokslinių tyrimų modelis – regionų žaliosios ekonomikos tvariam vystymui(si) ir profesiniam, kolegijiniam ir universitetiniam specialistų rengimui“ pristatė Žaliosios ekonomikos holistinio tvaraus vystymo struktūrinį modulį. Pranešėjas akcentavo, kad valstybės ir visuomenės tvarios raidos ir vystymo paradigma reikalauja intelektinio, socialinio, kultūrinio, kūrybinio kapitalo, holistinio mąstymo bei sisteminių žinių plėtotės.
„Profesinio mokymo modelis – regionų žaliosios ekonomikos tvariam vystymui (si)“ pranešimą pristatęs Daugų technologijos ir verslo mokyklos direktorius Valentas Pakalniškis atkreipė dėmesį į išplėtoto regioninio tinklo panaudojimo svarbą, mokymo institucijų bendradarbiavimą su darbdaviais, mokinio savarankiškumo ugdymą.
Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus ekspertas Viktoras Sirvydis pristatydamas pranešimą „Valstybės institucijų sisteminės vadybos modelis – ES lėšų panaudojimo efektyvumo didinimas“ informavo, kad birželio mėnesį priimti Strateginio valdymo įstatymo ir beveik 40 lydimųjų teisės aktų pakeitimai, kuriais patvirtinta strateginio valdymo pertvarka. Šiai pertvarkai keliamas tikslas: aiškus planavimas – lengvas įgyvendinimas. Strateginio valdymo pertvarka visi valstybės strateginio planavimo procesai bus susiejami į vientisą sistemą ir užtikrinamos jo sąsajos su biudžetu, t. y. kiekviena sistemos dalis tvariai aprūpinama finansais.
„Pastebėjau, kad laukia didelis iššūkis, nes turime didelį skaičių strategijų ir planų, kurie tarpusavyje nedera. Esant tokiam nesuderinamumui atsiranda didelė grėsmė, kad rodiklius įgyvendinti bus neįmanoma“, – pažymėjo V.Sirvydis.
„Visuose šalies strateginiuose dokumentuose dabar labai populiarus ir naudojamas žodis „augimas“, tačiau turėtų būti naudojamas kitas žodis – vystymasis. Lietuva yra žalioji gerovės valstybė, turinti potencialą ir žmogiškuosius išteklius, tik juos reikia nukreipti tinkama linkme“, – kalbėjo vienas iš konferencijos organizatorių prof. Vladimiras Novosadas.
Prof. Libertas Klimka akcentavo etninės kultūros ugdymo įtakos svarbą darniam vystymuisi ir atkreipė dėmesį, kad smulkūs ir vidutiniai šalies ūkiai gali būti patrauklūs jaunimui, kur sėkmingai gali būti diegiamas tautiškumas ir kitos lietuvių tautos vertybės, kadangi Tautinės mokyklos koncepcija nebuvo įgyvendinta ir rezultatų nėra.
Konferencijos diskusijoje dalyvavo Pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Makarevičienė, Lietuvos mokslo akademijos prezidentas prof. Jūras Banys, režisierius Paulius Ignatavičius.