Lapkričio 25 d. Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus „AgroMaisto forume 2021“ skaitė pranešimą „Lietuvos ūkininkų požiūris į Žaliąjį kursą ir naują BŽŪP“.
Šiais metais „Agromaisto forumo 2021” pagrindinė tema – tvarios maisto tiekimo grandinės įgyvendinimas įgalinant sinergiją nuo pirminių veikėjų – ūkininkų – iki perdirbėjų, platintojų, vartotojų bei politinių sprendimų priėmėjų.
Pranešime ŽŪR pirmininkas dr. A.Svitojus akcentavo didėjančią atmosferos taršą ir naujai iškeltus BŽŪP tikslus ir uždavinius. „Nors tvarumui skiriamos ES lėšos ir džiugina, tačiau tuo pačiu ir įpareigoja žemdirbius naudoti mažiau taršių priemonių ir ūkininkauti tvariai. Siekiant užtikrinti tvarumo ilgalaikiškumą būtinos ne tik investicijos, bet ir žinios, politiškas ir moksliškas bei visuomeniškas požiūris. Turime atsakingai ir išmintingai planuoti strategiją ne 7-10 metų, o 100 metų. Ūkininkai nėra prieš žaliąjį kursą, nes supranta, kad pokyčiai vyksta ir technologijos keičiasi, tačiau pagrindinis klausimas – kieno sąskaita tai bus daroma. Tai turi būti subalansuota tarp vartotojo ir gamintojo. Grandinėje „Nuo ūkio iki stalo: yra du pagrindiniai partneriai – gamintojas ir vartotojas. Siekiant, kad ši grandinė būtų tvari, būtini valdžios ir žemdirbių savivaldos atstovų susitarimai.
ŽŪR pirmininkas pateikė geruosius Skandinavijos šalių pavyzdžius, pvz. Švedijoje siekiama, kad maistas būtų 100 proc. ekologiškas, draugiškas aplinkai ir kiek įmanoma pagamintas savoje šalyje. Švedijos strateginiuose tiksluose – ne tik aplinkosauga, bet ir švietimas, kultūra, ūkininko atsakingumas visuomenei ir ateities kartoms.
„Žemės ūkio ir maisto sektorius tikriausiai yra pats svarbiausias žmonijai, kuriam būdingas ypatingas tarpsektoriškumas ir svarba socialinei visuomenės raidai, todėl rūpintis ateitimi turime jau šiandien – diegti žemės ūkio ir maisto inovacijas, kurti ir taikyti tvarios aplinkos įrankius, formuoti įgūdžius, šviesti visuomenę. Matome, kad šiandien, derinant žmogaus protą ir kūrybiškumą ypač aktuali žmogaus ir technologijų sinergija. Turime apjungti žemės ūkio produktus auginančius ir gaminančius dalyvius kurti didesnę pridėtinę vertę ir parodyti visuomenei žemės ūkio įtaką Lietuvos raidai. Tai ne tik leis kurti tvarią, sveiką aplinką žmogui, bet ir parodys žemdirbio svarbą “, – kalbėjo dr. Arūnas Svitojus.
Diskusijoje, kurią moderavo Delfi Agro redaktorius Arūnas Milašius dalyvavo Europos Parlamento narys Dorfmann Herbert, buvo akcentuotos trumpųjų maisto grandinių plėtros galimybes, kaip naujos galimybės Lietuvos ūkininkams.
D.Herbert pritarė dr. A.Svitojui, kad būtina kooperacijos plėtra ir Lietuvai tikslinga investuoti į maisto produktų gamybą, o ne žaliavų, kaip pvz. grūdų pardavimą. D.Herbert pažymėjo, kad Europoje yra skirtingos klimatinės sąlygos ir todėl BŽŪP turi būti europietiška – turi leisti šalims narėms savarankiškai prisiimti atsakomybes. „Pasisakau už pusiausvyrą, nes jei turime bendrą rinką, tai turime turėti ir bendras taisykles, tačiau valstybės narės turi turėti galimybę pačios priimti sprendimus. Jei norite investuoti į kooperaciją, tai turite tai ir įsirašyti į Lietuvos strateginį planą“, – sakė D.Herbert.
Dr. A.Svitojus pažymėjo, kad lietuviai net 9 kartus atsilieka kooperacijoje pvz. nuo tokių šalių kaip Austrija ir mato, kad šioje srityje Lietuvai būtinas proveržis. „Turime efektyvinti ir užtikrinti sąlygas kooperacijos plėtrai, mokytis patirties iš kitų šalių. Apmaudu, kad Lietuva – žemės ūkio kraštas, tačiau šiandien neapsirūpina maistu – daržovėmis, kiauliena.
Forume dalyvavo tarptautiniai ir vietiniais ekspertai, politinių sprendimų priėmėjai ir verslo bei mokslo lyderiai. Forume pranešimus skaitė ir diskusijose dalyvavo Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, „Ag Funder“ žiniasklaidos ir tyrimų vadovė Louisa Burwood-Taylor, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Prancūzijos Žemės ūkio ir maisto pramonės atašė Centrinei ir Rytų Europai Marie-Christine Le Gal, Europos Parlamento narys Bronis Ropė, ekonomistas Paulius Kunčinas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė, „Versli Lietuva“ generalinė direktorė Daina Kleponė, „EY“ konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas ir partneris Linas Dičpetris, „Dojus Group“ generalinis direktorius Donatas Dailidė ir daugybė kitų.
„Sakiau ir sakysiu, kad kooperacija – misija įmanoma. Turime ieškoti bendrų sąlyčio taškų ir imtis bendradarbiavimo, tada būsime stiprūs ir konkurencingi. Kooperacijos modelis – patikrintas senųjų ES šalių, taigi turime imtis darbo”, – sako LŽŪKA „Kooperacijos kelias” valdybos pirmininkas Jonas Kuzminskas.
Gerieji pavyzdžiai ir inovacijos pasinaudojant KPP parama
