A. Svitojus: „VVG tinklas – geriausias socialinio kapitalo garantas“

„Tik pasitikėjimas ir noras bei gebėjimas bendradarbiauti leidžia žmonėms formuoti grupes ir asociacijas, padedančias įgyvendinti bendrus tikslus. Pasitikėjimas svarbus ne tik tarp nevyriausybinio sektoriaus organizacijų (NVO), bet ypač tarp NVO ir valdžios institucijų. Valdžios institucijos turi labiau pasitikėti NVO sektoriumi ir suteikti daugiau galimybių iniciatyvoms „iš apačios”, nes būtent šios iniciatyvos labiausiai ir pasiteisina bei teikia didžiausią naudą piliečiams“, – pažymi Lietuvos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.

LR ŽŪR pirmininkas perdavė nuoširdžiausius linkėjimus tarptautinės konferencijos „LEADER. Pažangus kaimas. Dabartis. Vizija“ dalyviams ir palinkėjo sutelkto  konstruktyvaus darbo, kuris teikia naudą visiems kaimo gyventojams ir žemdirbiams. „Dirbdami išvien visada galime daugiau. VVGT organizacijos lyderiai ir nariai papuošė Lietuvos kaimą beveik 4 tūkstančiais prasmingų projektų, sukūrė daugiau kaip 2 tūkst. darbo vietų regionuose ir visada yra kupini iniciatyvų sprendžiant socialines, užimtumo, kaimo vietovių infrastruktūros ir kt. problemas. Džiaugiamės, kad VBGT šiais metais įsiliejo į Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų organizacijų būrį, ir tikime, kad drauge galime nuveikti dar daugiau. Linkime prasmingo darbo, darnos, tobulėjimo ir vienybės. Dirbkime drauge ir gražinkime Lietuvą savo prasmingais darbais!”, – linkėjo dr. A. Svitojus.

Tarptautinę konferenciją 2021 m. spalio 6-7 dienomis Kaune organizavo  Vietos veiklos grupių tinklas. Konferencijoje pristatyta patirtis įgyvendinant LEADER projektus, aptarta pažangaus kaimo koncepcija ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, LEADER ateitis.

Pranešimą „Pažangaus kaimo link. Kaip mes žengiame šiuos žingsnius“ pristačiusi VVGT pirmininkė Kristina Švedaitė apžvelgė 14 metų veikiančio VVG tinklo patirtį ir atkreipė dėmesį, kad ne visada geri darbai „garsiai skamba“, nes kaimų ir miestelių žmonės, atlikę gražius darbus, ne visada jais pasigiria, todėl svarbu dalintis prasmingais darbais ir geraisiais pavyzdžiais užkrėsti kitus.

Apie VVGT veiklą ir pasiekimus
Primename, kad Vietos veiklos grupių tinklas (VVG tinklas), vienija 49 kaimo vietovių vietos veiklos grupes (VVG). VVG veikia kiekvienos savivaldybės kaimiškoje teritorijoje. VVG yra svarbiausia LEADER iniciatyvų grandis – skatina vietos bendruomenes, verslą ir valdžią bendradarbiauti, kad kaimo vietovės būtų jaukios gyventi, patrauklios kurti verslus ir svetingos bei stebinančios keliautojus. LEADER programos ir VVG dėka, kaimuose ir miesteliuose sprendžiamos socialinės ir užimtumo problemos, atnaujinama infrastruktūra, diegiamos inovacijos. LEADER partnerystės dalyviai – vietos NVO, valdžia, verslas.

Visi jie veikia po VVG skėčiu, kur ir gimsta vietos strategija. Taip ugdomas pilietiškas  žmogus, stiprinama gyventojų atsakomybė už savo miestą, kaimą, auginamos bendruomeninės organizacijos, socialiai atsakingos ir vietos gyventojų poreikius atliepiančios NVO.

Šiandien VVG tinklas gali didžiuotis bendruomeninių verslų pirmaisiais pavyzdžiais – gyventojų dienos centrų, sveikatinimo ir kitomis paslaugomis, pavėžėjimo verslu, įtraukiomis turistinėmis iniciatyvomis.

Apie problemas ir perspektyvas

LEADER programa jau šiuo finansiniu laikotarpiu įsitraukė į Lietuvos valstybės pažangos plano iki 2030 m. įgyvendinimą. Vienas iš šio plano rodiklių yra iki 2030-ųjų perduoti nevyriausybinėms organizacijoms 30 proc. savivaldybių viešųjų paslaugų. VVG, pirmosios pradėję skatinti NVO socialinį verslą, susidūrė su teisės aktų problemomis. Jie kol kas atitinkamai nėra revizuoti, nėra palankūs nevyriausybinėms organizacijoms. Štai pavyzdžiui, valstybės ir savivaldybių turto panaudojimo įstatyme, biudžetinių įstaigų paslaugoms, kurios yra ekonominė veikla, netaikoma konkurencijos teisė, o bendruomeninių organizacijų, jei jos įsikūrusios savivaldybių pastatuose (kaimuose ir miesteliuose dažniausiai taip ir yra), ekonominei veiklai taikoma konkurencinė teisė. Todėl bendruomenės turėtų konkurso būdu iš savivaldybės nuomotis patalpas, nors kuria viešąjį gėrį ir veiklos pelną 100 proc. reinvestuoja. Taip pat ir su PVM finansavimu iš paramos lėšų: jei ekonominių veiklų projektą vykdo biudžetinė organizacija, PVM į paramos lėšas galima įskaičiuoti, jei NVO – ne.

Taigi, reikalingas valstybės institucijų platesnis požiūris ir pasitikėjimas, kuris užtikrintų galimybes sustiprėti ir perimti iš biudžetinių organizacijų paslaugų teikimo iniciatyvą.

Europos Komisija yra viešai įsipareigojusi palaikyti pažangių kaimų judėjimą, kuris turėtų paskatinti kaimų, miestelių gyventojus rengti savo vietovei ilgalaikes strategijas, paremtas mokslo ir technologijų naujovėmis.