Sėkmingu kooperacijos pavyzdžiu galime laikyti žemės ūkio kooperatyvą (ŽŪK) „Agrolit“, vienijantį šiltnamiuose daržoves auginančius verslininkus.
Kodėl kilo mintis įkurti kooperatyvą, kokie aštuonerių veiklos metų rezultatai, kokius tikslus kooperatyvo nariai kelia ateičiai?
Apie tai pasakoja ŽŪK „Agrolit“ direktorius Vilius Jundulas.
Sakoma, kad tvirčiausius kooperatyvus sukuria patyrusieji itin daug nuostolių, priartėjusieji prie bankroto prarajos. Regis taip nutiko ir „Agrolit“ steigėjams?
Panašiai nutiko. Jungtis į kooperatyvą privertė bėda – dėl E.coli bakterijos 2011 m. kilusi krizė Europoje. Gamintojų grupes įkūrę kolegos kitose ES šalyse dėl šios nelaimės gavo dideles kompensacijas, o mes pavėlavome.
Tačiau 2011 gruodžio 13 d.kooperatyvą „Agrolit“ įkūrė AB „Kietaviškių gausa“, UAB „Kauno šiltadaržiai“, „Kėdainių gėlių“ daržininkystės padalinys (dabar UAB „Agro šiltnamiai“) bei ūkininkai Audrius Juška (Anykščių r.) ir Algimantas Žemaitis (Alytaus r.).
Po dvejų metų kooperatyvo narių padaugėjo, taigi sumanymas buvo naudingas? Kokios priežastys?
2014 – aisiais prisijungė Vidmantas Vyšniauskas (Širvintų r.), Justinas Kavaliauskas (Radviliškio r.) ir Rolandas Vilkelis (Kėdainių r.). Nieko naujo mes nesiekėme, dviračio neišradinėjome – naudojomės kooperacijos galimybėmis, kurios pasaulyje jau buvo žinomos. Pagrindinė mus jungusi grandis buvo tikslas sustiprinti derybines galias su prekybininkais. Supratome, kad daug prarandame savo produkciją parduodami pavieniui.
Prekybininkai kooperatyvo „Agrolit“ steigimą tada vertino itin neigiamai, baiminosi. Kokie jūsų santykiai su prekybininkais dabar?
Puikūs santykiai. Jie labai greitai suprato, kad ir jiems paprasčiau bendrauti su vienu pardavėju, o ne su kiekvienu iš mūsų atskirai.
Kooperatyvo narių apyvarta skirtinga. Ar dėl šios priežasties nekyla problemų ieškant bendrų sprendimų?
Tokia problema yra, bet kol kas mes surandame būdų pasiekti kompromisų. Nepriimame sprendimų, kol jiems nepritaria visi nariai.
Tapę gamintojų grupe gavote 1,5 mln. EUR ES ir valstybės paramą. Kaip ją panaudojote?
Lėšas panaudojome prekybai tobulinti. Projekte buvo numatyta per penkerius metus panaudoti per 2 mln. EUR (25 proc. – kooperatyvo narių lėšos) logistikos tikslams – įsigijome pakrovimo techniką, šaldytuvus, šaldymo kameras, tarą, svarstykles ir kt.
Ar planuojate kooperatyvo plėtrą, ar yra norinčių tapti kooperatyvo nariais?
Nereikia tikėtis itin spartaus kooperatyvų kūrimosi. Kitose šalyse kooperacija labiau išsivysčiusi, tačiau ir kūrėsi per šimtą metų, o mes dar tik kelis dešimtmečius bandome, be to, labai trukdo sovietinė praeitis. Tačiau esu optimistiškai nusiteikęs. Tačiau Lietuvoje nėra daug turinčių šiltnamius ir galinčių rinkai pasiūlyti kokybišką produkciją. Kita vertus, kai kurie norėtų dalyvauti ir kooperatyve, ir, kai naudinga, patys pardavinėtų savo produkciją. Kooperatyvui tokie sumanymai nepriimtini – turime dirbti kartu ne tik tada, kai rinkoje vyrauja mažos, bet ir kai palankios kainos.
Prieš trejus metus kėlėte tikslą žieminių šiltnamių plotus padidinti iki 100 ha ir šiltnamiuose dirbti ištisus metus. Kaip sekasi?
Šį tikslą dar keliame. Kooperatyvo nariai didina plotus – plečiasi „Kietaviškių gausa“, ūkininkas A.Juška ir kiti. Pasieksime tą tikslą. Juo labiau, kad pirmiausia siekiame dirbti visus metus, taigi reikia lėšų švitinimo įrangai, padidės išlaidos elektros energijai. Norėtume didesnės paramos turintiems šiltnamius. Ir noriu pasakyti, kad į šiltnamius investavę milijoną eurų sukuriame 15 naujų darbo vietų. Kuri kita žemės ūkio šaka gali pasigirti tokiais rezultatais. Mums skiriamą paramą valstybė labai greitai susigrąžina per mokesčius.
Kuo jums svarbu būti asociacijos „Kooperacijos kelias“ nariais (įstojote 2015 m. )?
Labai svarbu. Nes vienam kooperatyvui būtų sunku dalyvauti įstatymų kūrimo procese, o „Kooperacijos kelias“ be to dar ir yra LR Žemės ūkio rūmų narys. Be to, „Kooperacijos kelias“ dalyvauja ir COPA/COGECA veikloje.
Nuotraukoje: pirmas iš kairės Vilius Jundulas.
Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.