Aktualijos iš KRK: žemė, „sofos ūkininkai“, melioracija

Seimo pavasario sesija jau finišo tiesiojoje. Baigia šiam periodui suplanuotą darbotvarkę ir Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK), kuris birželio 23 d., Joninių išvakarėse rinkosi į priešpaskutinį posėdį.

Dėl žemės reformos aktualijų

Klausimas ne kartą svarstytas KRK, tačiau prie jo dar ne kartą bus grįžtama. Žemės reforma pereina į kitą etapą, todėl dabar būtina apsispręsti dėl tolimesnių veiksmų, kad Seimo rudens sesijoje galima būtų svarstyti jau konkrečius siūlymus.

Viceministras Donatas Dudutis atskleidė Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) svarstomas idėjas. Laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė galėtų būti nuomojama žemės ūkio veiklai ar parduodama aukcionuose tolimesniam naudojimui. ŽŪM vertina galimų atvejų privalumus ir trūkumus – kaip būtų racionaliau, naudingiau valstybei. Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktorius Laimonas Čiakas įvardijo ir kai kuriuos kitus sprendėjų dėmesio reikalaujančius klausimus: laikiną žemės ūkio paskirties naudojimą – jo atsisakyti kaip atgyvenusio būdo, pereiti prie normalios nuomos; peržiūrėti įsiterpusių sklypų apibrėžimą tam, kad neracionaliai išsibarstę valstybinės žemės ploteliai būtų įveiklinti.

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Vytautas Buivydas pritarė tam, kad nenaudojama žemės ūkio paskirties žemė, kurios yra apie 30 tūkst. ha, turėtų būti kiek įmanoma įveiklinta. Kartu jis ragino būti atsargius, derinti su biologinės įvairovės išsaugojimo tikslais – išsaugoti daugiametes pievas.

V.Buivydas atkreipė dėmesį ir į kitą rūpimą dalyką – ydingą dabartinę tvarką, kai pirmenybė nuomotis žemę (tiek valstybinę, tiek ir privačią) yra suteikiama tiems savininkams, kurių sklypai yra besiribojantys. O jaunieji ūkininkai lieka užribyje. Kol galioja tokia tvarka, jaunų žmonių, kurie didintų kaimo gyvybingumą ir gerovę, tikrai nepavyks pritraukti.

Ministerijos svarstomą perspektyvą pradėti valstybinės žemės pardavimą ŽŪR vicepirmininkas linkęs vertinti atsargiai, siūlė sprendimų priėmėjams neskubėti ir pasidomėti ankstesne žemės pardavimo patirtimi. Ne paslaptis, kad žemes supirkinėjusios bendrovės didelę jų dalį perpardavė. Ar ji efektyviai naudojama?

Dėl vadinamųjų sofos ūkininkų

Pretekstą šio klausimo svarstymui Seimo komitete suteikė dvi pastarojo meto aktualijos: STT tyrimas apie ŽŪM srities įstaigų darbuotojų bei jų giminių naudojimąsi tiesiogine parama už plotus (už praėjusius metus subjektams išmokėta 20 mln. Eur) bei tai, kad Lietuvos agrarinių mokslų ir miškų centras (LAMMC) deklaruojantis 1,7 tūkst. ha valstybinės žemės, o ūkinių gyvulių nelaiko. Komentuodamas pastarąjį atvejį ministras K. Navickas paaiškino, kad esmė yra ta, jog Lietuva turi susitarti dėl aktyvaus ūkininko apibrėžimo. Valstybinio mokslo tyrimo instituto, biudžetinės įstaigos, ūkinė veikla ir gaunama tiesioginė parama yra diskusinis klausimas.

Mintimis pasidalijo ir Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis. „Aktyvaus ūkininko apibrėžimo klausimą seniai keliam, jis vis keičiasi“, – pastebėjo. Aktyviu ūkininku siūlė pripažinti tą, kuris dirba ir gamina, yra valdos turėtojas, o organizacinė forma nėra svarbu: fizinis ar juridinis asmuo, ar biudžetinė įstaiga. LEŪA pirmininkui apmaudu, kad klesti piktnaudžiavimas, žaliuoju kuru naudojasi fiktyvūs ūkininkai, nors tai sukontroliuoti būtų nesudėtinga.

Kaip bus sprendžiamos melioracijos problemos

Melioracijos tema KRK darbotvarkėje vėl atsirado, nes Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga su rezoliucija kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę ragindama neatidėliotinai spręsti problemas – dar šiais metais priimti pertvarkytą ir papildytą Melioracijos įstatymą, sukurti reikiamą teisinę bazę melioracijos fondui, kuris leistų sparčiau gerinti melioracijos inžinerinių statinių techninę būklę ir sudarytų tinkamas sąlygas ūkininkams efektyviau naudoti nusausintų žemės ūkio naudmenų plotus.

Dėl poreikio spręsti melioracijos įrenginių problemas niekas neabejoja. Klausimas tik vienas – kaip būtent. ŽŪM vadovai patikino, kad tuo klausimu dirba, rudenį planuoja pateikti konkrečius siūlymus. Svarstomos kelios melioracijos darbų finansavimo modelio alternatyvos. Norima kuo labiau supaprastinti administravimo sąnaudas. Svarstomos kelios melioracijos fondo sudarymo alternatyvos, tačiau apie detales kalbėti dar anksti.

KRK posėdyje buvo sutarta: kai bus išgryninti konkretūs sprendimai, plačioje auditorijoje kartu su žemdirbiais surengti atvirą diskusiją.