2020-05-20 Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) nuotoliniame posėdyje svarstė žemdirbiams rūpimus klausimus. Komitetas turėjo pareikšti išvadą dėl siūlomų naujų Miškų įstatymo pakeitimų. Ne mažiau svarbus klausimas, kuris šią savaitę svarstomas visuose Seimo komitetuose, yra praėjusių metų Vyriausybės veiklos įvertinimas. Su tuo susijusi KRK tęsiama parlamentinė kontrolė, kaip Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) sekasi valdyti situaciją siekiant padėti sektoriams, patiriantiems nuostolius dėl besitęsiančio karantino.
Vyriausybės ataskaita – greituoju būdu
Socialinius partnerius nustebino, kad į ŽŪM nuveiktus darbus Seimo komitete buvo pažiūrėta pro pirštus, esą viską jie gerai žino ir neišklausę nuotoliniu būdu prie posėdžio prisijungusio Andriaus Palionio ataskaitos už ministerijos veiklą. Nei valdančiosios daugumos, nei opozicijos atstovams nekilo noro aiškintis, ką ministerija galėjo atlikti geriau, kokios buvo klaidos.
Konstitucija numato, kad Ministrų kabinetas už savo veiklą Seimui turi atsiskaityti kasmet. XVII Vyriausybė, dirbusi ketverius metus, savo ataskaitą parlamentui pateikė paskutinį kartą. Rudenį rinksime kitą valdžią.
KRK nariams nebuvo maloni Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininko Algio Baravyko pastaba – paraginimas vis dėlto skirti dėmesį ataskaitos išklausymui, neteisinga rimtą procedūrą paversti formalumu. Išgirsti vertinimą įdomu ir LR ŽŪR organizacijoms, kurios aktyviai dirbo ir teikė pasiūlymus Vyriausybei visus metus. „Ūkininkai stebi, jiems svarbu, kodėl kaime pragyvenimo lygis žemesnis negu mieste. Pažadų buvo labai daug, todėl išgirsti kas nuveikta, kokie pokyčiai vyko yra aktualu“, – pabrėžė A.Baravykas.
Po šios pastabos žemės ūkio ministrui buvo pasiūlyta pasisakyti greituoju būdu. Procedūra užtruko ne ilgiau nei penkias minutes. KRK balsavimo rezultatas: 3 Seimo nariai Vyriausybės ataskaitai pritarė, 5 susilaikė.
Dėl padėties žemės ūkyje
Žemės ūkio ministras A.Palionis glaustai informavo apie tai, kas yra nuveikta, kas nepavyko, ir kas planuojama.
KRK jau praėjusią savaitę buvo užsiminta apie rengiamas naujas paramos schemas dėl KOVID-19 situacijos nukentėjusiems kiaulininkystės ir daržininkystės sektoriams, tačiau daugiau detalių posėdžio dalyviai neišgirdo.
Paramos paketui pieno, paukštininkystės ir jautienos sektoriams EK pritarė, dar tęsiasi derinimas Konkurencijos taryboje. ŽŪM prognozuoja, kad gamintojai paraiškas galės pradėti teikti iki birželio 8 dienos. Kada pinigai pasieks pareiškėjų sąskaitas, priklausys pirmiausia nuo to, dėl kokios paraiškų teikimo trukmės galiausiai bus sutarta: Savivaldybių asociacija siūlo šiam reikalui skirti mėnesį, o ŽŪM mano, kad pakanka 2 savaičių.
Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininko Jono Kuzminsko veidas apsiniaukė išgirdus kitą naujieną. Paaiškėjo, kad EK nepritarė tam, kad kooperatyvams ir ekologiniams ūkiams būtų skiriamas papildomas priedas. Todėl visiems pieno gamintojams kompensacinės išmokos bus vienodos.
„Balandžio mėnesio supirkimo kaina 40 t tiekiantiems ūkiams nukrito 1,9 ct, o kooperatyvams 0 4 ct, daugiau negu dvigubai“, – J.Kuzminskas piktinosi, kad kooperatyvai lieka už borto, jiems suverčiamos visos bėdos.
Anot ministro, jis su visais priekaištais 100 proc. sutinka, tačiau šiuo atveju tenka rinktis: dar tęsti derybas EK ar stengtis, kas lėšos greičiau pasiektų Lietuvą.
Siūlomą projektą palygino su senu kluonu
Aplinkos ministerija (AM) Vyriausybės pavedimu parengė Miškų įstatymo pataisas, dėl kurių, pasak šios ministerijos Miškų politikos grupės vadovo Nerijaus Kupstaičio, su suinteresuotomis šalimis buvo diskutuota pusantrų metų, ir tai yra kompromisinis variantas. Pateikta visa puokštė kompleksinių pakeitimų.
Siūlomi esminiai pakeitimai: ekosistemos saugos miškuose (II A) uždrausti pagrindinius atvejinius miško kirtimus formavimui; apsauginių miškų (III) grupės medynuose plynųjų pagrindinių miško kirtimų leistiną plotą sumažinti nuo 5 ha iki 3 ha, apriboti atvejinių pagrindinių miško kirtimų biržės plotą valstybiniuose parkuose ir draustiniuose (ne daugiau kaip 3 ha). Taip pat siūloma leisti paversti miško žemę kitomis naudmenomis EB svarbos natūralioms buveinėms atkurti ir tvarkyti.
Pakeitimai paliestų dešimtis tūkstančių miško savininkų. Projekto autoriai siūlo tobulinti kompensavimo už veiklos suvaržymus sistemą. Saugomų teritorijų miškininkai gali pretenduoti į NATURA 2000 išmokas. Ne saugomose teritorijose (priešeroziniuose, laukų apsauginiuose ir pan. miškuose) privatiems miškininkams negautas pajamas siūloma kompensuoti iš bendrosioms miškų ūkio reikmėms skirtų lėšų, tam kasmet prireiktų apie 1 mln. eurų.
LR ŽŪR organizacijos – Lietuvos žemės ir miško savininkų asociacijos pirmininkas dr. Algis Gaižutis pateiktą projektą palygino su senu kluonu. Seimo narių dėmesį atkreipė į tai, kad pataisos palies apie 30 tūkst. privačių miško savininkų, o numatomos kompensacijos yra labai tolimos palyginti su patiriamais nuostoliais. Asociacijos vadovo nuomone, protingiausia būtų parengti nuoseklų naujos redakcijos Miškų įstatymo projektą.
KRK pritarė šiai nuomonei: siūlyti Seimo Aplinkos apsaugos komitetui kreiptis į Vyriausybę parengti naujos redakcijos Miškų įstatymo projektą.