Apie šilauogių ūkių perspektyvas

Rugsėjo 3 d. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė ir Lietuvos žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis susitiko su Lietuvos garbės konsulu Olandijoje Gert Zandsteeg.

„Lietuvoje šilauogių plotai auga, per du metus – nuo 2017 m. iki 2019 –ųjų išaugo 100 ha, nuo 250 ha iki 350 ha. Aišku, Lietuvos augintojai dar tik mokosi šios kultūros auginimo subtilybių, o didžiausias šilauogių ūkis šalyje siekia apie 20 ha. Šilauogių auginimas yra tikrai perspektyvus, nes yra daug jų veislių, ilgas sezoniškumas ir uogų poreikis nuolat auga“ – kalbėjo LDAA direktorė Zofija Cironkienė.

Lietuvos-Olandijos šilauogių ūkio Zarasų r. partneris Raimondas Vėlavičius informavo, kad nors šilauogių plantacija įrengiama ilgam, nes augalai augs ir derės 25–30 metų, tačiau reikia žinoti, kad pirmosios pajamos iš ūkio atsiras ne anksčiau kaip po 3-4 metų, o pelnas – po 5 metų.

Pradedant šilauogių verslą reikia įvertinti tai, kad investicijos vienam hektarui sudaro apie 50–60 tūkst. eurų. Jau vien tik daigams įsigyti teks išleisti apie 6 tūkst. eurų. Dar nemažai kainuoja durpės ir medžio pjuvenos. Derlingais metais nuo liepos vidurio iki rugsėjo pradžios ant vieno krūmelio vidutiniškai sunoksta daugiau nei 3 kg šilauogių, o iš 1 ha vidutiniškai priskinama apie 6 tonas uogų.

Gert Zandsteeg pažymėjo, kad lietuvaičiams būtų tikslinga įkurti šilauogių augintojų asociaciją arba įsteigti kooperatyvą, kur suvieniję jėgas ūkininkai galėtų plėtoti šilauogių ūkius ir kuo palankesnėmis sąlygomis eksportuoti produkciją, o ateityje auginti šilauoges ir Olandijos rinkai.  

S.Dimaitis pažymėjo, kad pirma bėda tai produkcijos realizavimas, nes Lietuvos ūkininkai turi sugebėti konkuruoti su lenkais. Kitas dalykas – iš hektaro olandai užaugina produkcijos maždaug už 13 tūkst. eurų, o lietuviai – už 900 eurų. Taigi tobulėti dar yra kur. Jei bus produkcijos poreikis ir ūkininkams bus užtikrintos realizavimo galimybės, tai be abejo lietuvaičiai imsis šio verslo, ir tikėtina kooperuos jėgas.

Susitikime dalyvavo Pramoninių uogynų augintojų asociacijos vadovas Adolfas Jasinevičius, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos atstovė Rūta Gasparovičiūtė, Lietuvos-Olandijos šilauogių ūkio Zarasų r. partneris Raimondas Vėlavičius.

Šilauogių maistinė vertė

Vienoje stiklinėje šilauogių yra 24 proc. vitamino C, 5 proc. vitamino B6 ir 36 proc. vitamino K paros normos. Valgydami šilauoges savo organizmą praturtinsite geležimi, kalciu, kaliu, magniu, fosforu, natriu, manganu, cinku, variu, folio rūgštimi, vitaminais B4, A ir E. Be antocianinų mėlynių sudėtyje yra dar ir įvairių fenolio junginių: kvercetino, kemferolio, miricetino ir chlorogeninės rūgšties. Dėl visų šių junginių šilauogės antioksiduoja organizmą. Dėl sudėtyje esančių bioaktyvių komponentų šilauogių maistingųjų medžiagų koncentracijos indeksas (ANDI), kuris nustatomas pagal vitaminų ir mineralų kiekį, o taip pat ir fiziocheminę sudėtį bei antioksiduojamąjį poveikį. Maisto produktų, iš kurių gaunamai vienai kalorijai tenka didžiausias maistingųjų medžiagų kiekis, ANDI indeksas yra didžiausias. Šilauogės patenka į geriausius įvertinimus gavusių vaisių ir daržovių dvidešimtuką.

Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.