Lapkričio 9 d. Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) buvo diskutuota dėl Lietuvos kaimo plėtros programos 2014-2020 m. priemonių ir jų teikiamų galimybių smulkiesiems ūkininkams.
Diskusijoje dalyvavo Žemės ūkio rūmų organizacijų lyderiai: Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė, Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas dr. Algis Gaižutis, Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas Linas Žabaliūnas, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis ir Žemės ūkio rūmų Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja Aušra Žliobaitė.
Posėdyje taip pat dalyvavo Nacionalinės mokėjimo agentūros direktorius Erikas Bėrontas.
Kaip diskusijos pradžioje pabrėžė ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktorė Jurgita Stakėnienė, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa (KPP) yra viena patraukliausių priemonių, kuria gali pasinaudoti ir smulkieji ūkininkai, norintys sustiprinti savo ūkius.
Pagal KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ gali naudotis ūkininkai, kurių ūkio dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra nuo 4 tūkst. iki 8 tūkst. eurų. Siekiant paskatinti smulkiuosius ūkininkus modernizuoti savo ūkius ir padidinti savo konkurencingumą rinkoje, nuspręsta peržiūrėti KPP lėšas ir šios veiklos sričiai įgyvendinti 2017–2020 metais padidinti lėšas 15 mln. eurų. „Kitą savaitę į Lietuvą atvyksta Europos Komisijos (EK) atstovai, tad tikimės sulaukti gerų žinių“, – sakė J. Stakėnienė. Kadangi šios paramos intensyvumas siekia 100 procentų, vienas ūkis galės gauti 15 tūkst. eurų. EK pritarus siūlomiems pakeitimams, kitų metų paraiškų rinkimui numatoma skirti 6 mln. eurų. Šią paramą bus galima panaudoti ne tik žemės ūkio produktų gamybai, bet ir valdoje pagamintų ar išaugintų prekinių žemės ūkio produktų apdorojimui, perdirbimui ir teikimui rinkai.
Aptariant KPP veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ paramos teikimo taisyklių nuostatas, daugiausia diskusijų tarp socialinių partnerių sukėlė siūlymas remti naudotų traktorių įsigijimą. Iki šiol pagal šią veiklos sritį buvo remiamas tik naujos technikos įsigijimas. Paramos teikimo taisyklėse numačius jauniesiems ūkininkams suteikti galimybę įsigyti naudotus traktorius, nuspręsta tokią galimybę suteikti ir smulkiesiems ūkininkams. Tokia pataisa suabejojo Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis, teigdamas, kad tai gali tapti prielaida piktnaudžiavimui, kai už paramą bus perkami jau labai nudėvėti traktoriai. Jo abejones didina ir tai, kad nėra jokios parduodamų naudotų traktorių bazės, kuri atskleistų rinkos kainas. Jo manymu, smulkiesiems ūkininkams naudinga būtų pirkti vos kelis tūkstančius kainuojančius mažus traktoriukus. Diskusijos dalyviai išsakė ir būgštavimų, kad ES parama perkant naudotus traktorius gali išauginti jų kainas.
Kai kurie diskusijos dalyviai susirūpino, kad galimas dalykas, jog perkamam naudotam traktoriui įsigyti jau buvo skirta ES parama. „Labai sunku bus patikrinti, ar traktoriui įsigyti nebuvo skirta ES parama. Nėra naudotos technikos duomenų bazės, tad pradėjus aiškintis, skirta ar ne ES parama traktoriui įsigyti gali labai pailginti paraiškų vertinimą“, – paaiškino Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovas Erikas Bėrontas.
Diskusijos dalyviai siūlė įvesti ribinės kainos ar perkamo traktoriaus variklio galios apribojimo kriterijų. Nepaisant prieštaringų nuomonių, posėdžio metu sutarta, kad ūkininkams galimybė įsigyti naudotus traktorius bus suteikta.
Savivaldos atstovai siūlė paprastinti ir paraiškos formą paramai gauti. Nėra aiškaus verslo plano apibūdinimo. ŽŪM atstovai teigė, kad paraiškos forma supaprastinta ir pademonstravo jos pildymą.
Pasitarime taip pat buvo aptartos ir dar pagal dvi KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritis „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ ir „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Pasitarime ŽŪM Kaimo plėtros departamento specialistai su socialiniais partneriais detaliai aptarė šių veiklos sričių paramos teikimo taisyklių nuostatas 2018 metams. Buvo aiškinamasi, kas šiose priemonėse gali būti pareiškėjas, kas partneris, apžvelgtas gaunamų pajamų iš vykdomos veiklos dydis, maksimali paramos suma ir paramos intensyvumas, galimybė skolintis iš fizinių ir juridinių asmenų, projektų atrankos kriterijai, galimi paramos išmokėjimo būdai, tinkamos finansuoti išlaidos, projekto kontrolės trukmė ir kiti žemdirbiams ir kaimo gyventojams svarbūs klausimai.