Vasario 11 d. Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) organizavo diskusiją dėl mėšlo tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų, atsižvelgiant į 2020 m. gruodžio 9 d. Aplinkos ir Žemės ūkio ministrų patvirtinto įsakymo „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ reikalavimus, kurie turėtų įsigalioti nuo 2021 m. lapkričio 15 d. – laukuose mėšlas negalės būti laikomas draudžiamuoju tręšti laikotarpiu, t. y. nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d. (išskyrus išimtis dėl palankių hidrometeorologinių sąlygų).
Diskusiją pradėjęs ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas akcentavo, kad žemdirbiams Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašas yra svarbus, nes tai yra neatsiejama žemės ūkio dalis. „Šiandien kyla klausimas, iš kur gauti lėšų, kad tvarkyti mėšlą kitaip. Manau, kad visų pirma, pasirašant įsakymą, reikėjo atsižvelgti į gamintojų nuomonę, o ne aklai ir nederinus su socialiniais partneriais ir neišdiskutavus su žemdirbiais, imtis skuboto įsakymo patvirtinimo. Šiandien stebina ir baugina gyvulininkystės sektoriaus susitraukimas net 87 proc., lyginant su 1998 m., nes ateinant naujiems ir neįgyvendinamiems reikalavimams, tikėtina, kad gyvulininkystė neturi jokių perspektyvų. Ne kartą siūlėme valdžios atstovams palikti ilgesnį pereinamąjį laikotarpį, parengti paramos priemones, deja į tai nebuvo atsižvelgta. Šiandien ir vėl pradedame diskusiją ir tikimės, kad būsime išgirsti Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos atstovų“, – kalbėjo A. Baravykas.
Aplinkos ministerijos viceministrė Raminta Radavičienė informavo, kad ministerija yra atvira diskusijoms. „Noriu išgirsti aiškius dalykus ir konstruktyvius siūlymus. Turime vertinti, matyti ir suprasti ateities kryptis vienodai. Negrįžtami procesai prasidėję ir neigimo praktika tikrai neveiks. Šiandien teisės aktas yra priimtas. Vakar pasirašiau raštą į ŽŪR pateiktas pastabas ir siūlymus. Taigi tikimės naujų argumentų ir naujų aplinkybių ir esame atviri konstruktyviai diskusijai“, – sakė R.Radavičienė.
Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vadovas Vitalijus Auglys pristatė pranešimą apie numatytus mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus. Išsamius pranešimus apie mėšlo naudą ir jo tvarkymo būdus, nebūtinai tokius, kaip yra numatyta dabartiniame tvarkos apraše, argumentuotai pristatė Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Energetikos ir biotechnologijų instituto direktorius prof. dr. Rolandas Bleizgys, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas dr. Virginijus Feiza ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės instituto Ekologijos skyriaus dr. Vytautas Ribikauskas.
Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės ir agrarinės aplinkosaugos skyriaus vedėjas Vidmantas Ašmonas informavo, kad visa Lietuvos teritorija yra pripažinta nitratams jautria zona, pagal 1991 m. gruodžio 12 d. Europos Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių, todėl privalomi griežti gyvulių mėšlo saugojimo ir sandėliavimo reikalavimai.
Prasidėjus diskusijai ir siūlymams Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos atstovas Mindaugas Kinderis pasiūlė ieškoti lėšų papildomiems reikalavimams įgyvendinti ne tik iš kaimo plėtros programos, bet ir iš Aplinkos ministerijos fondų.
Regina Bernatonienė, Lietuvos vidutinių pieno gamintojų asociacijos valdybos pirmininkė pasiūlė aplinkos ministerijai peržiūrėti nitratų direktyvą jautrioms zonoms, nes vadovaujantis ES teisės aktais tokį peržiūrėjimą galima atlikti kas keturi metai. „Gal galime sumažinti jautrias zonas? Be to, būtų pravartu žinoti, ar yra atlikti ekonominiai skaičiavimai ir mokslinis pagrindimas, kiek kainuos naujos investicijos į įrangą, traktorius? Turi būti numatytas pereinamasis laikotarpis ir numatytos lėšos investicijoms“.
Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis akcentavo vienodų sąlygų verslui ir žemdirbiams užtikrinimo būtinybę. „Stebėtina situacija, kai gyvulių skaičiui Lietuvoje ženkliai sumažėjus, vis didėja NH3 (amoniakas). Aplinkos ministerija turi ne tik kelti reikalavimus, bet numatyti ir patvirtinti kompensacijas būtinoms investicijoms“.
Jonas Kuzminskas, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkas apgailestavo, kad žemdirbių balsas nėra girdimas valdžios institucijose. „Ūkininkai tikrai saugo aplinką ir elgiasi atsakingai, tačiau visi matome pokyčius gyvulininkystėje. Deja, pokyčiai ne į gera. Karvių kasmet mažėja ir klausimas, ar 2030 m. iš vis dar turėsime karvių Lietuvoje? Su visais įsipareigojimais turi būti numatytas ir finansavimas – viskas turi eiti lygiagrečiai, o mes bėgame prieš traukinį“, – kalbėjo J. Kuzminskas.
Diskusijoje aktyviai dalyvavo rajonų savivaldybių Žemės ūkio skyrių vadovai ir atstovai bei Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas kaimo ir teritorijų planavimo klausimais Gediminas Vaičionis, kuris taip pat stebėjosi, jog šis buvusių Žemės ūkio ir Aplinkos ministrų pasirašytas teisės aktas nebuvo nei diskutuotas, nei raštu atsiųstas derinimui su rajonų savivaldybėmis. Taip pat G. Vaičionis stebėjosi aplinkos ministerijos nenoru peržiūrėti nitratams jautrių teritorijų, juk tokią teisę suteikia ES reglamentas. „Stebina Aplinkos ministerijos reikalavimas žemdirbiams, kad siekiant koreguoti esamą tvarkos aprašą, reikia pateikti mokslinį pagrindimą, tačiau priimtasis aprašas buvo patvirtintas be mokslinio pagrindimo“.
Kaišiadorių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Linas Lazauskas atkreipė dėmesį, kad jaunųjų ūkininkų įsikūrimo paramos priemonėje yra teikiamas prioritetas gyvulių turintiems, ar planuojantiems įsigyti ūkiams, tačiau priimti dokumentai byloja visai kitus prioritetus. Ką patarti šiandien jauniems ūkininkams, kokios kaimo vizijos jie gali tikėtis, kokį ūkį turi planuoti ir kokią perspektyvą matyti jauni žmonės?
„Žemdirbiai užsiimantys gyvulininkyste yra sunerimę dėl ateities. Gaila, kad nevyko jokia diskusija ir taisyklės, kurios uždeda papildomą naštą ūkininkams, net nebuvo derintos su žemdirbiais. Būtina diskutuoti ir ieškoti finansinių galimybių, kaip padėti ir kompensuoti dėl reikalavimų įgyvendinimo būtinas investicijas. Niekaip negalime pasivyti ES tiesioginių išmokų suvienodinimo, o reikalavimus įgyvendinti imamės ne pagal galimybes ir skubotai“, – apgailestavo Panevėžio r. Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto praktinio mokymo ir bandymų centro direktorius Sigitas Japertas pasiūlė ieškoti finansinių priemonių naujovių taikymui ir kompensavimui iš aplinkos ir žemės ūkio ministerijų. Veiksminga priemonė būtų probiotinių kompozicijų kompensavimas, taikant mėšlo išlaistymo technologiją tvarte.
Apibendrindamas diskusijoje išsakytas mintis ir pasiūlymus, ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis patikino, kad visi ŽŪR narių, ūkininkų, savivaldybių atstovų ir mokslininkų siūlymai bus apibendrinti, sugrupuoti ir pateikti Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijoms raštu. Taip pat informavo, kad Seimo Kaimo reikalų komitetas, vykęs vasario 10 d. rekomendavo Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijoms atšaukti įsakymą, kuris nebuvo tinkamai suderintas, ir jį toliau rengti gerai išsiaiškinus Europos Komisijoje, kokie europiniai dokumentai įpareigoja šalis nares griežtinti mėšlo tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus. Nutarimą Seimo KRK priėmė vienbalsiai, vardiniu balsavimu.
Kad diskusija šiuo klausimu būtina, liudijo didelis dalyvių skaičius, kuris perkopė gerokai per 200. Diskusijoje dalyvavo ŽŪR nariai, žemdirbiai, savivaldybių žemės ūkio skyrių vadovai ir atstovai, seniūnijų darbuotojai, Seimo KRK biuro nariai, NMA direktorius A.Muzikevičius, žemės ūkio bendrovių atstovai, mokslininkai ir konsultantai.
Aplinkos ministerijos pranešimas