Naujienos

Ar pakanka priemonių žemės ūkio gamybai didinti?

Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) balandžio 27 d. svarstė, kokius svertus turi Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) žemės ūkio gamybai didinti, kokios priemonės tam numatytos ilguoju ir trumpuoju laikotarpiu. Parlamentinės kontrolės klausimas sąlygotas dėl karo Ukrainoje sutrikdytų tiekimo grandinių, susirūpinimo dėl apsirūpinimo maistu.

ŽŪM pateikė didelę pažymą, kurioje detaliai išvardijo, kaip prie ūkių konkurencingumo didinimo ir gamybos pridėtinės vertės didinimo prisidės 4274,5 mln. Eur ES ir nacionalinio biudžeto lėšos, kurios ateinantiems penkeriems metams projektuojamos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. Tiek ilguoju, tiek ir trumpuoju laikotarpiu yra teikiama susietoji parama, kurios vokas storėja didėjant bendrai Lietuvai skiriamai ES tiesioginių išmokų sumai. Šiais metais Lietuvai skirta beveik 86,8 mln. Eur susietosios paramos – 15 proc. nuo bendros metinės tiesioginių išmokų sumos. Būsimuoju finansiniu periodu išlieka toks pat procentas, bet dėl tiesioginių išmokų kapšo didėjimo susietajai paramai teks 90,4 mln. Eur, arba 22 proc. daugiau nei per praėjusį laikotarpį.

ŽŪM taip pat primena apie palankesnes kreditavimo sąlygas ūkių subjektams. Iki birželio 30 d. galima kreiptis dėl paskolos apyvartiniam kapitalui finansuoti pagal priemonę „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“. Šių metų antrąjį pusmetį susiduriantiesiems su ekonominiais sunkumais dėl Rusijos vykdomo karo prieš Ukrainą planuojama teikti paskolas pagal naujai patvirtintas schemas. Neturint turto įkeitimui gali praversti UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantijos. Iš pagalbos trumpuoju laikotarpiu sąrašo – pagalba paukštininkystės ir kiaulininkystės sektoriams (parengtoms paramos schemoms jau gautas EK pritarimas).

Žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas teigė, kad situacija yra stebima, ji keičiasi. Neatmetama, kad trumpuoju laikotarpiu gali prireikti papildomų priemonių. Dabar esminė problema – apyvartinio kapitalo trūkumas.

ŽŪM pateikti atsakymai parlamentinio komiteto narių netenkino. Pasigesta naujų, radikalių priemonių, kuriomis būtų operatyviai reaguojama į trąšų, pašarų, kuro brangimą. Pavyzdžiu rodyta Lenkija, kurioje atsižvelgiant į infliaciją pareguliuotos tiesioginės išmokos.

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Algis Baravykas konstatavo, kad situacija yra sudėtinga, nes nematyti aiškios politinės krypties. „Bandau atkreipti dėmesį, kad formuojant ilgalaikę strategiją turim patys sau atsakyti, ko norim iš kiekvienos žemės ūkio šakos. Nesam to pasidarę“, – teigė jis apgailestaudamas ir pažymėdamas, kad būtent nuo to turėtų prasidėti paramos priemonės.

X