LR Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Pienininkystės nacionalinis komitetas aptarė padėtį pasaulinėje pieno rinkoje, remdamasis komiteto pirmininko Edvardo Gedgaudo pranešimu apie rugsėjo pabaigoje Stambule (Turkija) įvykusį Tarptautinės pienininkystės federacijos (IDF) Pasaulinį pienininkystės kongresą. Interviu su komiteto pirmininku publikavome (https://www.zur.lt/lt/stambule-apie-pienininkystes-ateiti/#more-15769 ). Šį kartą pateiksime minėtame interviu nepaminėtus duomenis.
Pieno gamyba pasaulyje auga ir augs
Štai 2016 m. pieno gamyba paaugo 1,8 proc., 2017 m. – 1,5 proc., 2018 – aisiais, palyginus su 2017 m., pieno gamyba išaugo net 2,4 proc. Stambulo kongrese pienininkystės ekspertai prognozavo pieno gamybos augimą.
Įdomu, kad pasaulyje pieno gamybos ūkis vidutiniškai turi 3,1 karvės. Iš viso pasaulinėje rinkoje 78 proc. ūkių laiko 1-10 karvių, ir tai sudaro 56 proc. visų karvių. Nuo 11 iki 100 karvių laiko 22 proc. ūkių ir jie laiko 28 proc. visų karvių, o stambiausi ūkiai, laikantys per 100 karvių, sudaro tik 0,3 proc. visų ūkių, tačiau jie laiko 16 proc. visų karvių. Lietuvoje pieno ūkyje vidutiniškai laikomos 6 karvės.
Pasak E.Gedgaudo, tiek pasaulinėje rinkoje, tiek Lietuvoje, pieno ūkių mažėja, karvių skaičius irgi mažėja, tačiau pieno gamyba auga.
Jeigu pieno produktų poreikis pasaulyje auga, tai gal augs ir produktų kaina, taigi ir žalio pieno supirkimo kaina? Deja, tikėtis stipraus kainų augimo neverta. Kokia išeitis?
Konkurencijos rezervai
„Mažinti pieno gamybos savikainą. Pasaulinėje rinkoje sparčiai didėja pieno gamybos ūkių efektyvumas ir į tai mes turėtume orientuotis“, – sakė E.Gedgaudas.
Kokie efektyvumo didinimo rezervai?
„Genetika, galvijų veislininkystė. Štai pagrindinis rezervas“, – akcentavo E.Gedgaudas.
Tarp stambiausių pieno eksportuotojų išlieka Naujoji Zelandija, ES, JAV, Australija, Argentina ir…Baltarusija. Tiesa, pastaroji naudojasi pieno produktų embargo į Rusiją situacija. Šiai rinkai baltarusiška pieno kokybė tinka. Kita vertus, kyla abejonių dėl Baltarusijos teikiamų statistinių duomenų – ar tikrai visas Rusijos rinkai skirtas pienas yra baltarusiškos kilmės?
Iššūkių puokštė
Pieno gamintojai neišvengs iššūkių, kurie laukia ir kitų žemės ūkio bei maisto pramonės šakų. Vienas iš jų – klimato kaita.
Teigiama, kad būtent pienininkystės sektorius nuo 2005 iki 2015 m., didėjant gyvulių skaičiui, padidino šiltnamio dujų kiekį apie 18 proc. Daug ar mažai? Kaip pažiūrėsi.
„Intensyvumas sumažėjo 11 proc. Jeigu šioje srityje nebūtų naudojamasi veislininkyste, gerinama genetika, tai šiltnamio dujų emisija būtų padidėjusi net 38 proc.“, – gynė pieno sektorių E.Gedgaudas.
Įsisenėjusi problema – nepagrįsti vadinamųjų žaliųjų, o gal konkurentų (vaisvandenių gamintojų) kaltinimai.
„Socialiniai tinklai užkimšti straipsniais apie tai, kad gyvulininkystė, taigi ir pieno gamyba, yra amorali. Esą tai – gyvulių išnaudojimas“, – stebėjosi E.Gedgaudas.
Tarp naujų iššūkių – pieno pakaitalų gamybos ir vartojimo augimas. Rinkoje vis daugiau vietos užima, pavyzdžiui, migdolų pienas, ryžių pienas, sojų pienas.
Tačiau nepaisant šių iššūkių, pieno gamyba ir vartojimas augs bent iki 2050 – ųjų, taigi ši ūkio sritis yra perspektyvi, tačiau išsilaikyti galės tik mažinantys pieno gamybos savikainą, arba sugebantys pieno produktų rinkose surasti naujų nišų.
Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.