Iš gegužės 17 į 18 d. naktį Plungės rajone, ūkininko Laimono Zaveckio avininkystės ūkyje, vilkai padarė skaudžią žalą – išpjovė net 28 avis: 13 ėriukų, 15 jų motinų, dar 7 gyvuliai buvo sužeisti. Tai ne pirmas, bet vienas iš skaudžiausių išpuolių, kurį patyrė šis ilgametis ūkininkas, auginantis 600 veislinių avių bandą – Lietuvos juodgalves, Tekselius ir mišrūnus.
„Mūsų avys – ne šiaip gyvuliai. Jos – šeimos dalis. Kiekviena turi savo charakterį, o jų genetika – labai vertinga. Toks nuostolis skaudus ne tik finansiškai, bet ir morališkai“, – pasakoja ūkininkas Laimonas Zaveckis.
Nepaisant trijų juostų elektrinio piemens, prožektorių, radijo ir nuolatinių naktinių patikrinimų, vilkai tampa vis drąsesni. Jie peršoka apsaugas, artinasi prie žmonių, nebijo nei traktorių, nei žmogaus balso. Vieną vakarą pats ūkininkas stebėjo vilką iš arti – šis nesitraukė net jam prisiartinus su technika.
Pasak L. Zaveckio, vilkų populiacija regione sparčiai auga, o jų medžioklę apsunkina draustiniai ir nacionaliniai parkai, kuriuose šaudyti draudžiama. Leidimų vilkų sumedžiojimui gavimo procedūra ilga, o medžiotojai ne visada linkę imtis šios sudėtingos ir atsakomybės reikalaujančios veiklos.
„Ūkininko laukai – tarsi vilkų žaidimų aikštelė“
Situaciją komentuoja Plungės rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Airida Montvydienė, pabrėždama ne tik finansinę, bet ir emocinę ūkininko patiriamą žalą: „Ūkininko laukuose vilkai elgėsi lyg žaidimų aikštelėje – išpjovė apie 30 avių, jų net neėsdami. Tai – nebe gamtos procesas, tai nekontroliuojama situacija.“
Pasak jos, vien tik per pastaruosius trejus metus Plungės rajone kasmet fiksuojama iki 30 vilkų išpuolių. Žala atlyginama pagal valstybės nustatytus normatyvus, tačiau „pinigai neatstos veislinių ėriukų“, – akcentuoja A. Montvydienė.
Ji pabrėžia, kad būtina keisti tvarką ir sudaryti sąlygas efektyviau valdyti vilkų populiaciją, ypač regionuose, kur plyti saugomos teritorijos. „Turime nacionalinį parką, kuriame šaudyti negalima, nors vilkų čia labai daug. Reikia kalbėti apie populiacijos mažinimą – ji Lietuvoje tikrai per didelė.“
Avininkystė – tai daugiau nei darbas
Nepaisant vilkų keliamų iššūkių, ūkininkas Laimonas Zaveckis ir toliau ryžtingai tęsia savo veiklą. „Tai ne tik verslas – tai mūsų gyvenimas. Bemiegės naktys, gimstantys ėriukai, gelbėjimo situacijos – visa tai yra kasdienybė. Ir visa tai darome su meile.“
Jo istorija – tai ne tik apie avis. Tai istorija apie kaimo žmogaus kantrybę, ryžtą ir meilę gyvūnams, apie sistemines problemas ir būtinybę ieškoti sprendimų tarp žmogaus ir gamtos interesų balanso. Ši situacija – ne pavienis atvejis, o visoje Lietuvoje auganti problema. Laikas imtis realių veiksmų – dėl žmonių, dėl gyvūnų, dėl ateities.