Praėjusios savaitės rytą savo tvarte pamatyto vaizdo jaunasis ūkininkas Mantas Jančiukas ilgai neištrins iš atminties. Keturios avys papjautos, tiek pat stipriai sužeistų, o likusios – iš baimės išsilaksčiusios. Visa tai naktinės ir kruvinos vilko puotos pasekmė, kurią įamžino tvarte įrengtos vaizdo kameros.
Lazdijų krašte ūkininkaujantis vyras atviras – jei nebus ieškoma realiai veikiančių priemonių kovoti su žalą darančiais vilkais, gyvulininkystė šalyje toliau trauksis.
Ne pirmas išpuolis
Keturiolika metų avininkyste besiverčiantis M. Jančiukas šiandieną šeimos ūkyje laiko kiek daugiau nei 150 avių. Ūkininkas prieš 4 metus buvo vienas pirmųjų pasinaudojęs parama aptvarams nuo vilkų įsigyti. Tąkart investuoti į avių apsaugą paskatino vienišo vilko apsilankymas, kai visai šalia namų buvo sudraskyta avis.
Su parama ūkininkas įsigijo elektrifikuotą tinklą. Ir praėjusią savaitę jis buvo pajungtas, elektros srovė tekėjo 1,23 m tinklu. Tačiau akivaizdu, kad tai buvo menka kliūtis vilkui. Jis tinklą peršoko, atėjo į tvartą ir 2 valandas draskė gyvulius viduje ir aplink tvartą. Tik vėliau jis pasišalino taip pat kaip ir pateko. Kruvinos puotos rezultatas – keturios avys paskerstos, tiek pat sunkiai sužeistos, kitos atsipirko išgąsčiu ir nežymiais sužalojimais.
„Labai gaila ėriavedės, kuri kaip tik tą užpuolimo dieną atvedė ėriuką. Ją vilkas apkandžiojo, sužeidė tešmenį, koją, sužeidė gerklę. Sužalotos jos balso stygos, ji dabar net nepramekena. Avis sveiksta, maitina savo ėriuką toliau, bet nemalonu, kad tai gyvuliai turi patirti. Taip pat neramina kas laukia mano veislinio avino, jis turi kilmės dokumentus, jį pirkau kaip reproduktorių veislei gerinti. Jam vilkas sugebėjo perkąsti sėklides. Nesu tikras ar avinas liks vaisingas. Nežinau kaip elgtis – keisti aviną ar tikėtis, kad šiam nebus sužalojimo pasekmių. Jei lauksiu – avys nebus sukergtos, vėl nuostoliai. Bet tai mažai kam įdomu… niekas tokių nuostolių nekompensuoja“, – guodžiasi ūkininkas.
Kol saugo vilką, kenčia visi kiti gyvūnai
Vilkų atakos vaizdo įrašu iš ūkio Mantas pasidalijo ūkio „Facebook“ paskyroje. Jis sulaukė itin daug dėmesio, žmonių reakcijų. Vieni ūkininką palaikė, o kiti puolė mokyti kaip reikia avis saugoti nuo pilkių. „Avininkyste užsiimu 14 metų, nesu naujokas, nuolat mokausi, stengiuosi apsaugoti savo gyvulius, pasinaudojau parama, įsirengėme tvoras. Nežinau kodėl žmonės imasi komentuoti ir mokyti tose srityse, kurios jie gerai neišmano. Aš nesiimčiau vertinti kitų darbo, jei tos srities neišmanyčiau“, – komentatorių atkaklumu mokyti ūkininkus stebisi Mantas.
Mantas savo avis saugo elektrifikuotu tinklu, tačiau kuo toliau tuo labiau jis abejoja jo efektyvumu. Pasak jo, kiekvieną vasarą, pavasarį ar rudenį tenka iš jo traukti įstrigusias stirnas, kitus žvėrelius, nuo elektros srovės žūva smulkūs žvėreliai, pavyzdžiui, ežiukai. Praktika rodo, kad jį nesunkiai įveikia vilkai – jie prasikasa žeme arba peršoka.
„Dėl šio tinklo nukenčia visi kiti laukiniai gyvūnai. Dažnai tenka gelbėti įsipainiojusias stirnas, randu negyvus ežius, zuikius. Taip gaunasi, kad mes saugome tik vilkus, o kenčia visi. Šis tinklas efektyvus tik tada, kai vilkas nesugeba peršokti tvoros. Po įvykusio avių užpuolimo, perėjau teritoriją, įsitikinau, kad pilkis net nebuvo jos nulenkęs, vadinasi, jis laisvai peršoko per viršų“, – tikina avių augintojas.
Nemažai komentatorių ūkininką ragino įsigyti šunį aviganį, kuris saugotų avių bandą. Tam skiriama ir parama. Tačiau M. Jančiukui pasidomėjus daugiau, jis suprato, kad aviganiai taip pat nėra pajėgūs atremti vilkų atakas. Vienas gerai išdresiruotas ir paruoštas šuo gali atremti akistatą su vilku, o jei į ūkį žengs jų gauja – šuo gali būti sudorotas. Tokių atvejų užsienyje buvo ne vienas, komentarų skiltyje jis patalpino ir tai įrodančias nuotraukas. „Buvo įvairių atvejų su šunimis aviganiais ir Lietuvoje. Kartais šunis apdrasko vilkai, kitur šunys pasišalindavo iš laukų“, – sakė jis.
Avių augintojas įsitikinęs, kad vienas iš galimų problemos sprendimo būdų – efektyvesnė probleminių vilkų medžioklė. Jo manymu, galėtų pagelbėti operatyvūs medžiotojų būrelis, kuris užsiimtų tokių vilkų išėmimu iš gamtos. Reikalinga sukurti sistemą, kuri užtikrintų, kad po ūkiuose padarytos žalos, į juos atvyktų budėti medžiotojai. Tiesa, jis supranta, kad medžiotojus įtikinti budėti ūkiuose gali būti nelengva.
„Nieko nekaltinu, tačiau suprantu, kad medžiotojams tai gali būti nepatrauklu. Iš viešų jų pasisakymų esu girdėjęs, kad vilkai nelabai įdomūs, sumedžioti vilką ne visiems rūpi. Kiti tai daro per varymines medžiokles, tai tarsi pramoga, o budėti ūkyje jau būtų kaip ir darbas. Aš suprantu, kad jie savo laisvu laiku nenori tuo užsiimti, bet galbūt galėtų būti sukurtas kompensacinis mechanizmas, kad žmonėms už jų darbą, sumedžiotą vilką, būtų mokama kompensacija“, – svarstė ūkininkas.
Kvotos nepasiekė
M. Jančiukas priminė, kad šiemet kovo 31 d. baigėsi 2023-2024 m. vilkų medžiojimo sezonas. Šio sezono metu sumedžiota 280 vilkų, dar 9 vilkai buvo partrenkti automobilių ar sumedžioti pagal išduotus specialius leidimus ne medžioklės sezono metu mažinant vilkų daromą žalą avims ir kitiems ūkiniams gyvūnams. Taigi, net nebuvo pasiektas nustatytas šių metų limitas – 341. Ūkininkas sulaukė netgi siūlymų imtis pačiam vilkus medžioti ir apie tai nepranešti. Tačiau jis sąmoningas – tokia saviveikla užsiimti neplanuoja ir kitiems nepataria, nes gali susilaukti rimtų nemalonumų. „Tokie siūlymai nesuprantami. Net jeigu šuo vilką papjautų man būtų teisinių nemalonumų, joks ūkininkas to nenori. Mes siekiame, kad būtų sprendžiamas iš esmės probleminių vilkų klausimas“, – pabrėžė jis.
Prevencinės priemonės neveikia
Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) vadovė Gintarė Kisielienė antrina M. Jančiukui. Jos nuomone, reikia ne tik kurti operatyvinį medžiotojų būrelį, kuris orientuotųsi į probleminių vilkų medžioklę, bet verta ir svarstyti ir apie medžioklės sezono ankstinimą. Anot jos, vilkai dažnai grįžta į tą patį ūkį, todėl sumedžioti rūpesčius nuolat keliantį vilką gali būti ir ne taip sudėtinga. Ji įsitikinusi, kad reikėtų orientuotis daugiau į vilkų medžioklę ten, kurie jie daro žalą, o ne miškuose kur vilkai maitinasi laukiniais žvėrimis. Dėl probleminių vilkų LAAA dar kartą kreipėsi į Aplinkos ministeriją.
„Mūsų valstybė turi apsispręsti kur mūsų prioritetas – avininkystė ar vilkininkystė. Mes nuolat girdime, kad Lietuvai reikia daugiamečių pievų, remiamas ekstensyvus ganymas. Tačiau ūkininkai su nerimu gyvulius leidžia į laukus, nes vilkų atakos dažnėja. Ką kalbėti apie avių ganymą laukuose, kai vilkai tiesiog lenda į tvartus. Šiuo metu daroma kuo daugiau kliūčių gyvulininkystei, avininkystė žlugdoma“, – atvirai savo nuomonę dėsto asociacijos vadovė.
G. Kisielienė akcentuoja, kad jokių efektyvių priemonių nuo vilkų nėra. Ūkininkai tiek iš paramos, tiek iš savų lėšų perka elektrifikuotas tvoras, stato elektrinius piemenis, taiko ir kitokias apsaugos sistemas, tačiau jos vilkams nesunkiai įveikiamos. „Gal pradėti statyti tokio aukščio tvoras kaip zoologijos sode, kad vilkai jos neperšoktų? Dabartinius elektrinius tinklus vilkai peršoka, o išsigandusios avys dar juos ir išverčia. Mums priekaištauja gamtininkai iš miesto daugiabučio penkto aukšto kaip ūkininkauti, bet mes nuolat kalbame, kad prevencinės priemonės nuo vilkų neveikia, tai rodo praktiniai pavyzdžiai. Dabartinė tvarka su probleminių vilkų pašalinimo tvarka ir lėta ir neatliepianti problemos masto. Reikalingi pokyčiai“, – atkreipė dėmesį LAAA direktorė.