Baigiama susitarti dėl ES paramos nuo pieno krizės nukentėjusiems ūkininkams

Gegužės 23 d. Briuselyje taikiame žemdirbių atstovų proteste dalyvavęs Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus sako, kad jame pavyko ne tik aptarti priemones, kurios stiprintų šeimos ūkius bei gyvulininkystės sektorių, bet ir atsakingiems sprendimų priėmėjams dar kartą teko priminti apie ES paramą, kurios laukia nuo pieno krizės nukentėję ūkininkai.

Pozityvūs ženklai dėl paramos

Taikioje protesto akcijoje ŽŪR vadovai susitiko su ūkininkais ir jų atstovais iš Lenkijos, Vengrijos, Slovakijos, Čekijos, Rumunijos, Bulgarijos. Renginyje taip pat dalyvavo COPA-COGECA generalinis sekretorius Peka Pessonen. Pasikalbėti su žemdirbiais atėjo ir ES komisaras, atsakingas už žemės ūkį ir kaimo plėtrą, Janušas Voicekovskis (Janusz Wojciechowski). Jam žemdirbių atstovai pasiuntė vieningą žinutę – ūkininkai vis labiau neužtikrinti dėl savo ateities. Ūkininkams tenka taikytis prie Žaliojo kurso, o kartu ir tvarkytis su ištinkančiomis krizėmis. „Ūkininkams šiandieną tenka daug daugiau atsakomybių nei anksčiau. Tačiau būtina sekti aktualijas, bendrauti su atsakingomis institucijomis ir ne tik kritikuoti, bet ir teikti konstruktyvius siūlymus. Tą ir toliau darysime, – tikina ŽŪR pirmininkas A. Svitojus. – Po protesto buvome pakviesti diskusijai. Vien tai, kad mes užtrukome dvigubai ilgiau nei buvo planuota, rodo, kad žemės ūkyje daug aštrių temų, kurias būtina aptarti. Svarbu ne tik apie problemas kalbėti, bet ir ieškoti sprendimų. Džiaugiamės, kad komisaras ne tik mus išklauso, bet ir atsižvelgia į pasiūlymus“, – tikina dr. A. Svitojus.

ŽŪR pirmininkas ES komisarui priminė apie Lietuvoje besitęsiančią pieno krizę, kalbėta, kad mūsų pieno gamintojams reikalinga ne tik nacionalinė, bet ir ES parama. Jau nuo šių metų pradžios ŽŪR ne kartą vyko į Briuselį kalbėti apie pagalbą pieno krizės nukentėjusiems ūkininkams. Tačiau, regis, nuo pažadų pamažu pereinama prie konkrečių darbų. Iš ES komisaro pavyko sužinoti, kad Lietuvos pieno gamintojams planuojama skirti paramą iš ES krizių valdymo rezervinio fondo. Koks bus paramos paketo dydis – bus aišku kitą savaitę. Bendras šio fondo krepšelis apie 250 mln. eurų, o dėl šių lėšų panaudojimo kreipėsi 22 ES šalys narės.

„Reikia suprasti, kad paramos prašome ne mes vieni. Į ES kreipėsi Lenkijos, Vengrijos, Slovakijos, Čekijos, Rumunijos, Bulgarijos ūkininkai. Jie prašo 100 mln. eur dėl grūdų kainų kritimo, kai į Europą ėmė plūsti ukrainietiški grūdai. Savo ruožtu pietiečiai derasi dėl sausros, šiauriečiai – dėl šalnų, o Baltijos ūkininkai – pieno kainų kompensavimo. Čia visi ir turime rasti bendrus prioritetus, tačiau Lietuvos ir Latvijos atstovams drauge įrodinėjant pieno sektoriaus svarbą, gavome pažadą, kad parama pienininkams turėtų būti skiriama. Daugiau naujienų žinosime kitą savaitę“, – tvirtina ŽŪR pirmininkas.

Eiti lenkų nueitu keliu

Briuselyje vykusiame susitikime diskutuota apie dar vieną susirūpinimą keliančią tendenciją visoje Europoje – žemės ūkio „oligarchizaciją“.  Šį terminą pirmą kartą pavartojęs J. Voicekovskis sakė, kad kuo toliau, tuo labiau į vienas rankas sutelkiama ne tik daug žemės, bet ir perdirbimo ir prekybos įmonių. Taigi, stambėja ne tik gamybiniai ūkiai, bet ir perdirbimo, prekybos grandys. Šiam procesui įgaunant vis didesnį pagreitį, imta tolti nuo ES išsikeltų prioritetų – šeimos ir vidutinių ūkių gyvybingumo palaikymo.

Dr. A. Svitojus pripažino, kad norint Lietuvoje suvaldyti šiuos procesus turime stiprinti šeimos ūkius, didinti jų derybines galias. Tai geriausiai galima padaryti mokantis iš kitų šalių gerosios patirties, strategijos. Artimiausias pavyzdys – kaimyninė Lenkija. „Mes turime eiti kaimynų lenkų pavyzdžiu. Lenkijoje tiesioginės išmokos mokamos iki 300 ha. Daugiau žemės turintiems – išmoka nemokama. Žinoma, stambesni lenkų ūkiai dėl to nelabai patenkinti, nes pagrindinė parama mokama iki 30 karvių ir 30 prieauglio. Tačiau visi supranta šeimos ūkių svarbą. Mes taip pat turime eiti šiuo keliu“, – neabejoja dr. A. Svitojus.

Peržiūrės BŽŪP

ŽŪR pirmininkas sako, kad po ilgų diskusijų sutarta dar kartą peržiūrėti Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP), perstumdant I ir II ramsčius, kad šeimoms, ypač gyvulininkystės ūkiams, būtų palankesnės sąlygos pasinaudoti parama. „Šeimos ūkiai turi išgyventi ir išlikti, o stambūs ūkiai vis tiek išliks, mat jie turi daug žemės naudmenų, jie stiprūs ir be paramos. BŽŪP nėra nepajudinama. Mums ES komisaras pabrėžė, kad mes turime ieškoti svertų, kurie padėtų tiems ūkiams, kuriems pagalbos reikia labiausiai. Mes toliau teiksime siūlymus tam, kad Kaimo plėtros programa pasitarnautų šeimos ūkiams“, – tikina ŽŪR pirmininkas.

Grūdų krizės pasekmės

Įtampa iki šiol tvyro grūdų rinkoje. Blokuojant Ukrainos uostus, dalis grūdų keliauja per Europą. Dalis jų taip ir lieka pasienio šalyse, dėl to krenta ES ūkininkų užaugintų grūdų kainos. „Tai ūkininkams ne tik mažina pajamas, bet ir apsunkina realizaciją. Importo išaugimas labiausiai paveikė Ukrainos pasienio valstybes: Lenkiją, Vengriją, Slovakiją, Čekiją, Rumuniją. Šių šalių grūdų eksportas tapo nuostolingas. Pavyzdžiui, Vengrija dėl užplūdusių ukrainietiškų grūdų neteko 880 mln. eurų“, – tvirtina ŽŪR pirmininkas. Minėtų šalių atstovams pavyko išsiderėti dėl paramos. Jiems planuojama skirti 100 mln. eur. Lietuva nėra įtraukta į šalių, nukentėjusių dėl grūdų krizės sąrašą, todėl į paramą nepretenduos.