Smulkieji ir vidutiniai pieno ūkiai Lietuvoje gali veikti našiau, būti konkurencingesni ir draugiškesni aplinkai – tai įrodo Žemės ūkio rūmų įgyvendintas projektas „Pieno ūkių produktyvumo ir konkurencingumo didinimas taikant bendradarbiavimo modelį“ (35BV‑KK‑22‑1‑04995‑PR001). Projektas buvo vykdomas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Bendradarbiavimas“, veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“.
Projekto tikslas – parodyti, kad ūkininkai, veikdami grupėje, gali reikšmingai padidinti savo ūkių našumą ir ekonominį efektyvumą nedidindami gyvulių skaičiaus. Vietoje to buvo taikomos priemonės, skirtos ligų prevencijai, genetinio potencialo gerinimui ir subalansuotam šėrimui. Projekto metu 21 ūkyje buvo įgyvendintos konkrečios priemonės, vertinti rezultatai, rengti mokymai ir parengtos rekomendacijos ūkininkams.
„Įgyvendinus bendradarbiavimo modelį, smulkiuose ir vidutiniuose ūkiuose padidėjo pieno primilžis, sumažėjo šėrimo bei gydymo išlaidos, o kartu – ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis“, – pažymi projekto konsultantas dr. Edvardas Gedgaudas.
Apčiuopiama ekonominė ir aplinkosauginė nauda
Projektas atskleidė, kad vien subalansavus šėrimo racionus, galima ženkliai sumažinti išmetamo CO₂ kiekį: nuo 23,54 kg iki 17,27 kg vienai karvei per dieną. Tai reiškia, kad 100 karvių banda per mėnesį išskirtų net 18 810 kg mažiau CO₂.
Be to, pasitelkus genetinius duomenis, buvo atrinkti ekonomiškai efektyviausi gyvuliai, mažinantys gamybos savikainą. Ūkininkai pastebėjo, kad karvės rečiau sirgo, pagerėjo prieauglio auginimo sąlygos, o primilžiai iš būsimų kartų galėtų padidėti net 1000–1500 litrų per laktaciją.
Šiuo metu Lietuvoje produktyvumo kontrolę vykdo apie 1291 ūkis, turintis daugiau nei 20 pieninių karvių – tai sudaro 45,3 proc. visų tokių ūkių ir atspindi milžinišką potencialą tvariai pertvarkyti sektorių.
Socialinė ir viešoji nauda
Veikdami grupėje, ūkininkai ne tik pagerino veiklos efektyvumą, bet ir sumažino antibiotikų vartojimą, mastito sukeltus nuostolius bei pieno praradimus. Tai prisidėjo prie aukštesnės kokybės produkcijos, geresnės gyvūnų gerovės ir aplinkos apsaugos. Projekto viešoji nauda ypač reikšminga – jis įgyvendina Europos Komisijos „Žaliojo kurso“ tikslus, mažina ŠESD ir prisideda prie žiedinės bioekonomikos stiprinimo.
Modelis pritaikomas ir kitose srityse
Ekspertai pabrėžia, kad sėkmingai pritaikytas bendradarbiavimo modelis gali būti išplėstas ir į kitus sektorius: mėsinių galvijų auginimą, ekologinę augalininkystę, daržininkystę ar šiltnamių ūkius. Vietoje veterinarinių ar genetinių sprendimų čia būtų galima taikyti tikslaus ūkininkavimo, veislių parinkimo ar augalų apsaugos priemones.
„Nors pasaulyje veikimas grupėje nėra naujiena, Lietuvoje jis vis dar susiduria su žinių ir pasitikėjimo stoka. Šis projektas aiškiai parodė, kad bendradarbiaujant galima pasiekti ir ekonominę naudą, ir realiai sumažinti poveikį aplinkai“, – sako dr. E. Gedgaudas.
Viršelio nuotrauka: Vaidos Jateikės