Bičių svarba ir vaidmuo žemės ūkyje

Didėjant visuomenės susidomėjimui apdulkintojais (t. y. Europos piliečių iniciatyva, kuria prašoma uždrausti naudoti augalų apsaugos produktus), Copa – Cogeca sekretoriatas nusprendė parengti dokumentą su numatytais konkrečiais veiksmais, kuriais visi visuomenės nariai gali palaikyti apdulkintojus, nepakenkdami ūkininkų veiklai. Šį dokumentą parengė sekretoriatas, bendradarbiaudamas su Copa – Cogeca „Honey“ , „Fitosanitarinių klausimų“ ir „Aplinka“ darbo grupių atstovais.

Apdulkintojų sveikata ir išlikimas yra nepaprastai svarbi tema Europos ūkininkams ir jų kooperatyvams. Apdulkintojai ir ūkininkai yra nepakeičiamai ir priklausomi vienas nuo kito: ūkininkams reikia kad pasėlių laukas būtų apdulkinimas, kad jie galėtų sėkmingai auginti derlių, todėl ūkininkai yra simbioziškai suinteresuoti prisidėti prie apdulkintojų populiacijų išlikimo ir klestėjimo.

Tyrimai rodo, kad maždaug 80 % pasėlių ir laukinių žydinčių augalų rūšių ES priklauso nuo vabzdžių ir kitų gyvūnų apdulkinimo. Apdulkintojų praradimas kelia neišdildomą pavojų mūsų gamtos ir biologinės įvairovės ateičiai, maisto tiekimui ir mūsų gerovei.

Tvarų žemės ūkį galima pasiekti tik įdirbant laukus taip, kad su kuo mažesnėmis sąnaudomis galėtume nuimti kuo daugiau derliaus. Čia svarbų vaidmenį atlieka bitės ir kiti apdulkinantys vabzdžiai. Daugelis augalų duoda didesnį derlių ir dažnai net geresnę kokybę, kai juos apdulkina bitės ir kiti apdulkintojai.

Tačiau laukinių apdulkintojų, tokių kaip bitės, drugeliai ir drugiai, populiacijos Europoje mažėja dėl buveinių ir lizdų vietų trūkimo, netinkamo augalininkystės produktų naudojimo, dėl didėjančių invazinių rūšių grėsmės ir kt. Visų pirma, pastaraisiais metais patyrėme įvairių neregėtų ekstremalių oro sąlygų, tokių kaip staigūs potvyniai Vokietijoje ir Belgijoje (2021 m.), miškų gaisrai Portugalijoje (2020 m.) ir Graikijoje (2021 m.) ir sausra pietų Italijoje ir Ispanijoje, kurie turėjo įtakos dėl laukinių apdulkintojų ir jų buveinių nykimo.

Copa – Cogeca, atstovaujantys bitininkams, ūkininkams ir jų kooperatyvams, pripažįsta ir gerbia pagrindinį apdulkintojų vaidmenį žemės ūkyje ir jų apsaugos svarbą, įskaitant dirbamose žemėse ir miškuose.

Šiuo dokumentu siekiama pateikti konkrečių, aiškių ir tvirtų iniciatyvų, kurias bitininkai ir ūkininkai gali taikyti nuo pirmos dienos, pavyzdžius, kad sustabdytų mums svarbių Europos apdulkintojų nykimą. Pažymėtina, kad daugelis ūkininkų kai kurias priemones jau taiko savanoriškai. Nors kai kurias priemones ūkininkai gali lengvai įgyvendinti nemokamai ir nereikiant papildomų įnašų, kitoms priemonėms gali prireikti papildomų lėšų ir išteklių. Siekdami pagerinti tokių priemonių įgyvendinimą ir efektyvumą, manome, kad žemės ūkio sektoriaus pastangos turėtų būti skatinamos ir remiamos paskatomis bei finansiniu susijusių išlaidų kompensavimu iš ES ar nacionalinio bei regioninio finansavimo.

Toliau pateiktoje lentelėje parodyta, kaip įvairios geros praktikos ir priemonės, kurias turi įgyvendinti ūkininkai ir bitininkai, gali būti naudingos apdulkintojams palankiam žemės ūkio valdymui, kai ūkininkai, bitininkai ir apdulkintojai gali pasiekti abipusės naudos.

Toliau pateiktas veiksmų sąrašas nėra baigtinis ir bus atnaujintas, kai bus gauta naujų duomenų.

Veiksmai ūkiuose:
Priemonės ir iniciatyvos	Nauda
Apsaugokite ir gerinkite nedidelius biotopus tarp laukų (pvz., kelių pakraščius, lauko pakraščius ir gyvatvores). Jei įmanoma, aplink juos palikite nedirbamą buferinę zoną.	– Padidės apdulkintojų populiacija. – Žemės ūkio paskirties ekologinės vertės didinimas, siekiant suteikti gyvūnams ir augalams buveinę ir prieglobstį. – Gerinama apdulkintojų buveinių sanglauda. – Geresnė produkcija ūkininkams.
Saugokite senus, nudžiūvusius ir mirštančius medžius. Stovintys ir nuvirtę medžiai yra vertingos buveinės. Kita galimybė – jaunesnių medžių kamienuose išpjaustyti duobutes.	– Padidės apdulkintojų populiacija, aprūpinamos geresne ekosistema. – Geresnė produkcija ūkininkams.
Neproduktyvias lauko dalis paverskite „laukine“ gamta. Teritorijos, esančios palei lauko pakraščius arba arti esamų gamtos teritorijų, turi didžiausią gamtos potencialą. Leiskite laukiniams augalams įsitvirtinti.	– Padidės apdulkintojų populiacija, aprūpinant joms gerą ekosistemą. – Geresnė produkcija ūkininkams. – Gerinti biologinę įvairovę.
Leiskite nukritusioms šakoms ir kitai medienai natūraliai pūti. Jei medžiai genimi ar kertami, palikite medieną natūraliai pūti netrukdomoje vietoje, pvz., gyvatvorės viduje.	– Padidinti apdulkintojų populiacijas sukuriant buveines. – Geresnė produkcija ūkininkams.
Naudokite tuos augalų apsaugos būdus, kurie nekenkia arba nėra kenksmingi apdulkintojams: – augalų apsaugos produktus naudokite, kai drėgmė viršija 70%, nes apdulkintojai neskraido, o augalai geriau įsisavina ir reaguoja į gydymą. – Laikytis taisyklių, susijusių su paros periodu, ūkininkams leidžiama purkšti (nuo vėlyvos popietės iki labai ankstaus ryto), nes apdulkintojai neskraido nakties metu (išskyrus labai keletą „naktinių apdulkintojų“ rūšių).	– Prisidėti prie apdulkintojų išlikimo. – Padidinti apdulkintojų populiaciją.
Įrenkite įvairių gėlių juostos aplink laukus (pvz., žieminių javų ir slyvų plotus), kad būtų patrauklios apdulkintojams ir natūraliems pasėlių kenkėjams.	– Didinti įvairių žiedadulkių, nektaro ir kito maisto apdulkintojams, vabzdžiams ir kitiems laukiniams gyvūnams prieinamumą. – Skatinti natūralius „priešus“: sukurti buveines „natūraliems kenkėjų priešams“, kad ūkininkas galėtų sumažinti sintetinių augalų apsaugos produktų kiekio naudojimą. – Prisidėti prie tradicinio ir įvairaus kultūrinio kraštovaizdžio išsaugojimo. – Padidinkite daugelio rūšių pasėlių derlių. – Sumažinti išplovimą: veikia kaip natūralus barjeras ir neleidžia fosforui ar pesticidams patekti iš dirbamos žemės į vandens telkinius. – Venkite dirvožemio sutankinimo: nenaudokite kaip lauko „kelius“, kad ūkininkai nevažinėtų sunkia technika tame lauke ir taip apsaugotų dirvą nuo sutankinimo.
Bičių ir laukinių apdulkintojų buveinių kūrimas („bičių viešbučiai“ + natūralaus lizdo galimybės dirvožemyje kitiems apdulkintojams)	– Padidinti apdulkintojų populiaciją. – Geresnė produkcija ūkininkams.
Prieš žiemą gerinkite apdulkintojų maisto išteklius, naudodami naudingas bakterijas bei augalų ekstraktus.	– Padidinti apdulkintojų populiaciją. – Gerinti pasėlių apdulkinimą.
Nykstančių buveinių atkūrimas ir išsaugojimas taikant tvarią žemės ūkio praktiką (nustatykite tokio ploto šienavimo laiką ir intensyvumą ir atsisakykite tręšimo, kolonizuokite nykstančias vietines rūšis, pašalinkite invazines svetimas rūšis ir sukurkite natūralią pelkių hidrologiją).	– Gerinti rūšių (įskaitant bites ir kitus apdulkintojus), kurių būklė pastaraisiais metais labai pablogėjo, buveines. – Gerinti apdulkintojų buveinių sanglaudą – Biologinės įvairovės atkūrimas.
Rekomendacijos ir veiksmai padedantys padaryti žemę palankesnę apdulkintojams (t. y. išlaikyti vietines žydinčias gyvatvores, leisti laukinėms gėlėms augti aplink ūkį, suteikti laukinėms bitėms ekosistemą, sumažinti dirbtinių trąšų naudojimą ir sumažinti pesticidų, galinčių kelti grėsmę apdulkintojams). Stengtis užtikrinti buveinių sanglaudą, nes daugelis pavienių bičių neskrenda toliau nei 100 m nuo savo lizdo.	– Didesnis supratimas apie apdulkintojus ir jiems reikalingus išteklius, kad galėtų išgyventi dirbamoje žemėje. – Biologinės įvairovės stebėjimas. – Nuolatinis pasėlių apdulkinimo vabzdžiais gerinimas.
Socialiniai veiksniai
Ūkininkų ir bitininkų veiklos koordinavimo priemonės. Pranešimų sistema: svetainė, kurioje ūkininkai gali akimirksniu sužinoti, kur bitininkai pastatė savo avilius, o ūkininkai informuoja bitininkus, kai ketina savo pasėliuose naudoti insekticidus. Nacionalinė kortelė, kurioje aprašomi ūkininkų poreikiai ir kur bitininkai gali pasiūlyti savo paslaugas (Beewapi).	– Sumažinkite riziką bičių šeimoms ir bitininkams. – Padėkite ūkininkams sėkmingai auginti sėklas. – Suburti ūkininkus ir bitininkus dirbti kartu.
Vietos bitininkų ir ūkininkų susitikimai (platforma keistis nuomonėmis).	– Gerinti bendravimą ir keistis žiniomis, siekiant pagerinti ūkininkavimo praktiką, susijusią su apdulkintojų sveikata. – Suburti ūkininkus ir bitininkus dirbti kartu.
Skaitmeniniai veiksniai
Apdulkintojų buvimo ir sveikatos stebėjimas Prijungtų svarstyklių tinklas: prijungtos svarstyklės suteikia bitininkui galimybę realiuoju laiku stebėti avilio svorio kitimą per savo išmanųjį telefoną (Projet Apicole). Tai leidžia bitininkams pritaikyti savo praktiką integruojant duomenis apie bičių populiacijų įskridimą ir išskridimą su fitosanitarinio apdorojimo laikotarpiais ir optimizuoti techninę bityno priežiūrą. Bičių aviliuose esantys jutikliai siunčia duomenis tiesiai iš avilio į regioninį bitininkų tinklą (NOMADI-App). Jutiklio duomenys sujungti su meteorologinių prognozių informacija: informacija apie žydėjimo laiką ir pesticidus, kurie gali būti naudojami vietovėje. Visa informacija perduodama į skaitmeninį tinklą, kur regionų bitininkai gali prisijungti ir konsultuotis savo kompiuteriais ar mobiliaisiais telefonais. Bitininkai gali pasinaudoti šia informacija, kad pasirinktų geriausias vietas bitėms atvežti.	– Sumažinkite riziką apdulkintojams ir bitininkams. – Įgalinti ūkininkus teigiamai bendrauti apie savo verslą ir patenkinti didelius visuomenės lūkesčius, susijusius su žemės ūkio praktika, nuolat siekiant „geresnio gyvenimo kartu“. – Įvertinti ir plėtoti teigiamas ekosistemines paslaugas biologinei įvairovei, kurias teikia apdulkintojai.
Kurti savarankišką praktikų tinklą, kuriame keičiamasi žiniomis apie apdulkintojams nekenksmingą kraštovaizdžio valdymą, įrodymų integravimas į praktinį valdymą, piliečių dalyvavimo ir bendravimo didinimas bei stebėjimo nustatymas.	– Sumažinti apdulkintojų (įskaitant laukines bites ir prijaukintas bites) mažėjimą. – Suteikti ūkininkams galimybę teigiamai bendrauti apie savo verslą ir dalyvavimą apdulkintojų atžvilgiu.
Augalų ir apdulkintojų sąveikos ir stebėjimo tyrimai Pvz.: Lyginant augalų apdulkintojų bendrijas apleistose ir intensyviai ganomose pievose (Staccato). Buveinių kūrimo ir pasėlių tvarkymo įtakos apdulkintojams tyrimas (Poll-Ole-GI). Pateikiamas kiekybinis cheminių medžiagų rizikos (įskaitant pavojų ir poveikio) naminiams ir laukiniams apdulkintojams įvertinimas ir tai, kaip skirtingų augalų apsaugos produktų formulės atskirai arba kartu su patogenais ir apdulkintojų mitybos būdais gali paveikti pastarųjų sveikatą (PoshBee). Apdulkintojų stebėjimas: plati apdulkintojų nuostolių per žiemos sezoną (pvz., ligos, pašarų tiekimas, augalų apsaugos produktai) tyrimo ir išaiškinimo programa (DeBiMo). Sistemingas informacijos apie bičių šeimų sveikatos būklę rinkimas bitininkystės-aplinkos tyrimais ir įvairių matricų (BeeNet) mėginių ėmimu.	– Gerinti žinių, susijusių su apdulkintojų sveikata, perdavimą į ūkininkų praktiką. – Remti sveikų apdulkintojų populiacijas, tvarią bitininkystę ir apdulkinimą visoje Europoje. – Biologinės įvairovės stebėjimas.
Visuomenės veiksmai
Įrengti nedidelį sodą su gėlėmis (pvz., levandomis, ramunėlėmis, ir kt. ) arba vaismedžiais. Terasose, balkonuose ar net ant stogų įrenkite (auginkite) specifinius augalus ir gėles. Rudenį pasodinkite draugiškus (ekologiškus) gėlių svogūnėlius (krokus, snieguoles ar kitus dekoratyvinių svogūninius augalus), kad apdulkintojai ankstyvam pavasariui turėtų maisto. Numatykite smėlėtas vietas saulėje, nes apdulkintojai mėgsta šilumą (pakanka vieno centimetro tarp akmenų). Sausose ir saulėtose vietose, šlaituose arba lygumoje, žemėje įrengti smėlėtas vietas, kuriose auga mažai augalų arba visai neauga (dauguma dirvožemyje lizdus suka bitės). Rudenį negenėkite visų stiebų, o nuvytusius palikite iki pavasario, nes kai kurios bičių rūšys žiemoja nuvytusiuose gėlių stiebuose (tuo pačiu apsaugo augalus nuo šalčio). Rudenį nemeskite nudžiūvusių lapų į žalią šiukšliadėžę, o lengvai išbarstykite ant žemės, kad apdulkintojai galėtų susikurti lizdą dirvoje (tai naudinga ir pačiam sodui). Įrenkite bičių viešbučius, kuriuose vabzdžiai galėtų susikurti lizdus ir žiemoti.	– Padidinti apdulkintojų populiacijas sukuriant buveines. – Gerinti biologinę įvairovę.