Racionaliai ūkiams vadovaujantys grūdų augintojai savo būsimą derlių dažniausiai dalija į tris lygias dalis: vieną dalį parduoda sudarydami išankstinius sandorius, antrą dalį parduoda iš karto nuėmę derlių, o trečiąją dalį pila į savo sandėlius ir stebi padėtį rinkose – parduoda, kai grūdų supirkimo kainos rinkoje pakyla. Taip būsimas derlius, t.y. pajamos ir nuostoliai diversifikuojami. Tačiau būna metų, kai ūkininkai rizikuoja ir susigundo derlių paskirstyti kitaip. Šįmet kaip tik tokie metai. Per daug išankstinių sandorių sudarę ūkininkai prašo, kad grūdų supirkėjai sutartis pakeistų, tačiau grūdų supirkėjai nepalenkiami. Kokia išeitis?
Šįmet rizikuoti nevertėjo
Šįmet grūdų augintojai ir supirkėjai sudarė gerokai daugiau išankstinių sandorių nei ankstesniais metais. Tikslių duomenų nėra ir negali būti, nes tai – konfidenciali informacija, tačiau kai kurie ūkininkai neoficialiai prisipažįsta šįmet jau ne 30, bet 50 proc. ir daugiau būsimo derliaus pardavę išankstiniais sandoriais. Ūkininkai manė, kad išankstinių sandorių kainos buvo pakankamai aukštos. Šių metų vasario – balandžio mėnesiais tikrai taip galėjai pamanyti. Tačiau sausra padėtį pasaulinėje rinkoje pakoregavo – grūdų kainos augo ir šiuo metu yra 30 ar net 40 EUR/t didesnės nei numatyta išankstiniuose sandoriuose ir ekspertai prognozuoja, kad jos dar augs. Taigi ūkininkams apmaudu, juo labiau, kad dėl sausros derlius šiek tiek mažesnis. Yra ir tokių ūkių, kurie dėl prastesnio derliaus rizikuoja neįvykdyti išankstinių sandorių, nes pasižadėjo parduoti net 70-80 proc. būsimo derliaus. Dabar aiškėja, jog kai kurie ūkininkai pervertino savo galimybes – tiek grūdų nesukaups. Ką daryti? Ar grūdų supirkėjai galėtų pakoreguoti jau sudarytas grūdų pardavimo sutartis? Juo labiau, kad šalyje dėl sausros buvo paskelbta ekstremali padėtis ir žemės ūkio ministras Giedrius Surplys nurodė NMA sumažinti reikalavimus grūdų augintojams.
Kompensuos išlaidas už pažymas
Žemės ūkio ministras viešai yra ne kartą pareiškęs apie nurodymus Nacionalinei mokėjimo agentūrai nebausti ūkininkų, jeigu jie neįvykdė įsipareigojimų dėl sausros padarinių. Be to, valstybė nutarė ūkininkams kompensuoti išlaidas už pažymas, kurios patvirtintų apie nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes konkrečiame ūkyje (https://www.zur.lt/lt/ukininkams-bus-kompensuotos-islaidos-uz-pazyma/#more-9087). Priminsime. Liepos 17 d. Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) įvyko suinteresuotų institucijų pasitarimas, siekiant išspręsti nesutarimus dėl nesuderintų pastabų ir pasiūlymų, pateiktų Vyriausybės nutarimo „Dėl Atlygio už pažymų, liudijančių su valstybės lygio ekstremaliąja situacija susijusias nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes, išdavimą kompensavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ projektui. Pasak pasitarime dalyvavusio Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) direktoriaus Sigito Dimaičio, nors Finansų ir Teisingumo ministerijų atstovai abejojo, tačiau ŽŪR ir kitų institucijų atstovai pritarė siūlymui kompensuoti žemės ūkio gamyba užsiimančių asmenų išlaidas už pažymos, liudijančios su valstybės lygio ekstremaliąja situacija susijusias nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes, išdavimą“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.212 straipsnio 1 dalimi, nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą šalis gali būti atleidžiama, jeigu įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, taip pat negalėjo užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti. Taigi kaip įrodymas dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar civilinės atsakomybės netaikymo gali būti panaudotos LPPAR išduodamos nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančios pažymos.
Lėšos pažymų išdavimui kompensuoti bus skirtos iš ŽŪM asignavimų.
Šiuo metu pažymas išduoda Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai (LPPAR) pagal veiklos zonas. Pažymos kaina – 200 EUR.
Klaidinančios interpretacijos
Reikia priminti, kad nei ministras neužsiminė, nei teisiniuose aktuose nenurodomos galimybės keisti ūkininkų sudarytas sutartis su privačiais juridiniais ar fiziniais asmenimis, nors kai kuri žiniasklaida klaidinančiai traktavo ministro žodžius, esą „kiekvienas ūkininkas galėtų apeliuoti į force majeure aplinkybes prieš savo produkcijos supirkėjus tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse“. Taip, apeliuoti galėtų ir gali, bet ne reikalauti. ŽŪM viceministrė Ausma Miškinienė patikslino: „Net force majeure pažyma nėra šimtaprocentinis garantas, kad bus atleidžiama nuo įsipareigojimų, prisiimtų pagal privačių subjektų sutartis. Mes sudarysime galimybes atleisti pareiškėjus nuo atsakomybės už ES ir nacionalinės paramos priemonių įsipareigojimų nevykdymą tais atvejais, kai jie nevykdomi dėl stichinės sausros, tačiau negalime reguliuoti privačių sutartinių santykių ir įsipareigojimų vykdymo“.
Sutartinius santykius reguliuoja civilinė teisė ir laisvas šalių susitarimas.
Bandymai ieškoti kompromisų
Grūdų supirkėjai kreipiasi į supirkėjų sąžinę: ar jiems negėda uždirbti iš ūkininkų kišenės? AB „Jonavos grūdai“ Komercijos ir inovacijų skyriaus vedėjas Mantas Butas neigia tokius kaltinimus.
„Sudarėme daug išankstinių kontraktų kovo ir balandžio mėnesiais. Pavyzdžiui, už antros klasės kviečius buvo nustatyta 155 EUR/t kaina ir ji, palyginti su 2017 – aisiais, buvo didesnė ir ūkininkus tenkino. Mes juk irgi sudarėme išankstinius supirktų grūdų pardavimo sandorius ir turėsime grūdus parduoti pagal tada nustatytas kainas. Šiomis dienomis grūdų supirkimo kaina pakilo iki 180 EUR/t, tačiau tik šiuos grūdus parduosime, eksportuosime už didesnes kainas“, – tikino M.Butas.
Vis dėlto, ar supirkėjai atsižvelgs į atvejus, kai ūkininkai ne apsimetinėja norėdami daugiau uždirbti, bet tikrai pateko į bėdą dėl sausros?
„Tokius atvejus turi patvirtinti specialistai, t.y. ūkininkai turi mums pateikti force majeure aplinkybes patvirtinančias pažymas. Tačiau tokias pažymas mums reikėjo pateikti prieš mėnesį, kai buvo paskelbta ekstremali situacija, o ne dabar, kai pasikeitė supirkimo kainos“, – aiškina M.Butas.
Ir vis dėlto, ko gali tikėtis tikrai į bėdą patekę grūdų augintojai?
„Ūkininkai turi suprasti, kad ir mes turime vykdyti įsipareigojimus. Tačiau išskirtiniais atvejais, kurie pateko į bėdą, ūkininkai turi nedelsdami pranešti apie savo problemas. Kaip jas galėtume spręsti? Tokiais atvejais bandytume tartis dėl pardavimų atidėjimo, perkėlimo į kitus metus. Tačiau ir tokiais atvejais ūkininko žodžių mums neužtenka – reikia, kad ūkininkas pateiktų numatytas force majeure pažymas“, – sakė M.Butas.