Birželio 27 d. Briuselyje įvyko Copa-Cogeca prezidiumo posėdis, kuriame dalyvavo Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus ir vicepirmininkas Algis Baravykas.
Copa ir Cogeca vadovai apie atstovavimo svarbą
2024 m. birželio 24 d. vyko trečiasis strateginio dialogo dėl ES žemės ūkio ateities susitikimas, o kiti posėdžiai suplanuoti liepos 9–10 ir rugpjūčio 27–29 dienomis. Sukurtos 4 darbo grupės, kurių tikslas – rasti kompromisą sudėtingose derybose. Copa-Cogeca derina neformalią žemės ūkio maisto koaliciją su bendraminčiais strateginio dialogo nariais. Copa-Cogeca nustatė keletą pagrindinių punktų: strateginio augimo užtikrinimas, pagrindinis žemės ūkio kooperatyvų vaidmuo pereinamuoju laikotarpiu, sąžininga maisto grandinė, krizės rinkoje, BŽŪP biudžetas. Būtinybė padidinti BŽŪP biudžetą yra vienas pagrindinių prašymų, t. y. ekologiškoms priemonėms skirtas biudžetas yra už BŽŪP ribų. Didelis dėmesys skiriamas pilietinio dialogo stiprinimui – ūkininkų galimybėms dalyvauti ES politikos formavimo procesuose.
Copa prezidentė Cristiane Lambert pažymėjo, kad strateginiame dialoge dalyvaujant 25 ekspertams ir tik 5 ūkininkams, nėra paprasta atstovauti ir apginti ūkininkų interesus.
Lennart Nilsson, Cogeca prezidentas, posėdyje taip pat pažymėjo vieningos nuomonės svarbą. „Ūkininkai turi būti vertinami kaip sprendimas, o ne problema. Šiandien gyvename pereinamuoju laikotarpiu ir įsipareigoję pereiti prie tvarios praktikos. Taigi ūkininkų ir kooperatyvų susitelkimas yra itin svarbus“, – pažymėjo L. Nilsson.
Nuotraukoje (iš kairės į dešinę): ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas, Copa prezidentė Cristiane Lambert, Copa-Cogeca generalinė sekretorė Elli Tsiforou, Cogeca prezidentas Lennart Nilsson, ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus
Copa – Cogeca susirūpinimas dėl Žemės ūkio emisijų prekybos sistemos (angl. trumpinys – AgETS)
Kova su klimato kaita mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą yra visuomenės būtinybė, o žemės ūkio sektorius atlieka lemiamą vaidmenį. Nors žemės ūkio išmetamų teršalų intensyvumas, matuojamas ŠESD išmetimu vienam produkto kilogramui, per pastaruosius dešimtmečius labai sumažėjo, sektorius veikia atviroje sistemoje, apimančioje dirvožemį, augalus ir gyvūnus, o tai sukelia unikalių iššūkių dekarbonizacijos pastangoms. Dėl šio išskirtinio sudėtingumo reikia kitokio požiūrio, palyginti su kitais sektoriais. Perėjimas prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių žemdirbystės metodų pareikalaus ne tik laiko, bet ir nemenkų investicijų. Pastarųjų metų protestai visoje ES rodo ūkininkų nusivylimą dėl augančių reikalavimų ir mažėjančių pajamų. Itin svarbu, kad EK atsižvelgtų į ūkininkų ekonominę padėtį ir tvarios ūkininkavimo praktikos taikymo metodus.
Tyrime „Žemės ūkio išmetamųjų teršalų kainodara ir atlyginimas už klimato veiksmus žemės ūkio maisto produktų vertės grandinėje“ (AgETS tyrimas) siūloma nustatyti žemės ūkio maisto produktų emisijų kainodarą. Šiuo metu jau yra taikomi keli būdai, kaip sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir skatinti tvarų žemės ūkį ES: remiamos įvairios programomis, tokiomis kaip sanglaudos politika, LIFE ir Europos horizontas. Šios programos sudaro Europos žemės ūkio verslininkų vykdomos švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiklos pagrindą, todėl jas reikia geriau suderinti, kad jų rezultatai būtų optimalūs. Tačiau ES ūkininkams ir jų kooperatyvams reikia ekonominių paskatų, pragmatiškų teisės aktų, ilgalaikio politikos planavimo ir paramos inovacijų diegimui, kad būtų užtikrintas sėkmingas klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo veiksmų įgyvendinimo planas.
Išmetamus teršalus žemės ūkyje tiksliai išmatuoti sunku dėl skirtingų ūkininkavimo praktikų, dirvožemio tipų ir gyvulių valdymo metodų skirtumų. Be to svarbu įvertinti ir tai, kad tvarumo priemonės, dėl kurių padidės gamybos sąnaudos, įtakos ir maisto kainą.
Copa – Cogeca ragina EK pripažinti žemės ūkio sektoriaus svarbą ir užtikrinti, kad visos klimato kaitos priemonės, atitiktų šiuos reikalavimus: būtų laikomasi Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio; remiamas žemės ūkio našumas ir konkurencingumas ES; skatinama kaimo plėtra ir kartų atsinaujinimas; stiprinamos ūkininkų galimybės gauti sąžiningą pridėtinės vertės grąžą; užtikrinamos prieinamos ir pagrįstos sąnaudos visoje vertės grandinėje.
Apie maisto švaistymo mažinimą
Maisto švaistymas tebėra viena iš pagrindinių kliūčių siekiant žiedinės ekonomikos. Manoma, kad apie 10 proc. ES vartotojams prieinamo maisto yra švaistoma, tačiau ES yra daugiau nei 37 mln. žmonių, kurie kas antrą dieną negali sau leisti kokybiško maisto. Maisto švaistymo ir maisto nuostolių mažinimas yra du pagrindiniai ES tikslai, siekiant iki 2050 m. sukurti žiedinę ekonomiką.
Copa-Cogeca yra ES maisto praradimo ir maisto švaistymo platformos narė nuo pat jos įkūrimo, todėl palaiko tikslą – iki 2030 m. perpus sumažinti maisto švaistymą mažmeninės prekybos ir vartojimo lygiu. Pripažindama, kad maisto švaistymo mažinimas yra ne tik moralinė ir aplinkosaugos pareiga, bet ir ekonominė perspektyva, Copa-Cogeca džiaugiasi, kad buvo nustatyti privalomi ES masto maisto švaistymo mažinimo tikslai, kuriuos valstybės narės turi pasiekti iki 2030 m. Ūkininkai ir žemės ūkio kooperatyvai prisideda prie atliekų tvarkymo, kartu užtikrindami aprūpinimą maistu ir stiprindami žiedinę ekonomiką, efektyviai naudodami turimus gamtos išteklius, kad sumažintų nuostolius savo ūkiuose. Per pastarąjį dešimtmetį jie aktyviai dalyvauja projektuose, įskaitant Europos projektą „ZeroW“, ir programas, skirtas mažinti maisto švaistymą pirminės gamybos ir perdirbimo etapuose.
Copa-Cogeca vertina tai, kad siūlomi maisto atliekų mažinimo tikslai yra ambicingi, bet realistiški ir juose laikomasi laipsniško požiūrio, atspindinčio kiekvieno etapo atsakomybę, apribojimus ir potencialą. Iš tiesų, siūlydama privalomus tikslus, apimančius ne tik vartojimo ir mažmeninės prekybos etapus, bet ir perdirbimą bei gamybą, ES laikosi savo vidaus ir tarptautinių įsipareigojimų iki 2030 m.
Tarptautinė prekyba ir rinka
Didelės Ukrainos žemės ūkio įmonės, turinčios virš 200 tūkst. ha žemės greitai persiorientuoja ir prisitaiko, todėl ES šalių ūkininkų nerimas auga dėl Ukrainos stojimo į ES.
Dėl elektromobilių prekybos į ES ribojimo Kinija ketina įvesti prekybos kiaulienai iš ES šalių ribojimą. Šiuo metu vykdomas antidempingo tyrimas, kuris planuojamas užbaigti 2024 m. rugpjūčio mėn. Turimo procesas gan brangus, nes reikalingi teisininkai, vertėjai iš/į kinų kalbą.
Kiauliena yra vienintelis produktas, kurio kinai daug importuoja. Copa pažymi, kad tai ne pirmas kartas, kai nukenčia kiaulienos sektorius. Copa-Cogeca siūlo ieškoti būdų deeskaluoti situaciją.
Danijos mokesčiai dėl klimato kaitos
Danijos atstovas Dag Christian Falk pristatė Danijos susitarimo dėl klimato kaitos mokesčio pagrindinius sutarties elementus:
- Klimato mokestis žemės ūkiui bus 300 DKK (40 EUR) už CO2 toną 2030 m., o iki 2035 m. padidės iki 750 DKK (100 EUR). Vidutiniams išmetimams nuo įvairių rūšių gyvulių, suteikdami ekonominį pranašumą klimatą tausojantiems ūkininkams. Pagrindiniu atskaitymu siekiama, kad ilgainiui klimatą tausojančiai ūkininkų grupei būtų suteikta galimybė panaikinti mokesčių mokėjimą.
- Klimato mokestis veiks su de minimis emisijų slenksčiais; todėl daroma prielaida, kad mokestis bus taikomas tik galvijų ir kiaulių ūkiam.
- Po atskaitymo (mokesčių lengvatos) faktinės sąnaudos bus 120 DKK (16 EUR) už toną CO2, o 2035 m., – 300 DKK (40 EUR)
- Pajamos iš mokesčio bus nukreipiamos atgal į sektorių ir reinvestuojamos į ekologiškas iniciatyvas, klimato technologijas ir gamybos pertvarką, skirtą žemės ūkio sektoriams, kuriems pereiti sunkiausia.
- Sutariama, kad Danijos vyriausybė turėtų dirbti ES lygmeniu, siekdama užtikrinti kolektyvinį žemės ūkio išmetamųjų teršalų reguliavimą per žemės ūkio taršos leidimų prekybos sistemą (ATS). Nacionalinis mokestis Danijoje galiausiai bus suderintas su tokia sistema.
- Maždaug 40 mlrd. DKK (5,4 mlrd. EUR) bus skirta naujam fondui „Žaliojo kraštovaizdžio fondas“ („Den Grønne Arealfond“). Šiais pinigais bus remiamas 250 000 hektarų naujų miškų kūrimas, 140 000 hektarų durpynų atkūrimas, tolesnis žemės konvertavimas ir strateginiai žemės pirkimai, orientuoti į azoto mažinimą.
- Danai tikisi, kad daugiau žemės ūkio paskirties žemių pavertus miškais, du trečdaliai Danijos vandenų iki 2027 m. atitiks ES Vandens pagrindų direktyvos (VPD) tikslus, o likusiuose vandenyse bus imtasi veiksmų „aiškiai apibrėžtu keliu“, siekiant įgyvendinti VPD ir iki 2030 m. pasiekti gerą ekologinę būklę.
- Vyriausybė planuoja skirti 9,4 mlrd. DKK (1,2 mlrd. EUR) 70 000 hektarų anglies turinčių durpynų atkūrimui. Siekiant paskatinti ūkininkus atsisakyti savo durpynų, nuo 2028 m. planuojama įvesti 40 DKK (5,36 EUR) CO2 mokestį už išmetamus teršalus iš durpynų, kuriuose gausu anglies, už toną. Šis mokestis bus taikomas tik tiems ūkininkams, kurie nenori dalyvauti durpynų atkūrime.