Lapkričio 29-30 d. Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Algis Baravykas ir Lietuvos kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias” pirmininkas Jonas Kuzminskas dalyvavo Copa-Cogeca prezidiumo posėdžiuose.
Posėdžiuose aptarta situacija ES rinkoje, derybos dėl laisvos prekybos susitarimų, Brexit. Daug diskusijų sulaukė neseniai Europos Komisijos paskelbta kovos su klimato kaita strategija, kuri gali kelti ypač daug problemų ES ūkininkams. Strategijoje užsibrėžiami labai ambicingi tikslai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Žemdirbių savivaldos organizacijos ypač priešinasi Komisijos bandymui pavaizduoti gyvulininkystės sektorių kaip ypatingai problematišką klimato kaitos atžvilgiu. Jautienos ir – paradoksaliai – avienos sektoriams gali tekti didžiulė emisijų mažinimo našta – kalbama netgi apie tai, kad Komisija skatins mažinti mėsos vartojimą. Tai ypač piktina ūkininkus derybose dėl laisvos prekybos – jeigu Europa prisiims nepagrįstai didelius ir sunkius įsipareigojimus ir ženkliai sumažins savo gyvulininkystės sektorių, tai paklausą patenkins kitos šalys, kuriose nesilaikoma tokių griežtų aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės reikalavimų, o žala klimatui gali išaugti ir dar labiau.
ŽŪR vicepirmininkas A.Baravykas diskusijų metu iškėlė prekybos su Ukraina problemas. „Mes sutinkame, kad Ukrainai reikia padėti, tačiau iš ten importuojami produktai turi atitikti ES standartus. Jeigu importuojami kiaušiniai – Ukrainos paukštynai turėtų laikytis tokių pačių gyvūnų gerovės reikalavimų,”- kalbėjo ŽŪR vicepirmininkas.
Lapkričio 30 d. Copa prezidiumo posėdyje dalyvavo Europos Komisijos Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato Krizių valdymo skyriaus vedėjas B.van Goethem, pristatęs kiaulių maro situaciją. Pasak pareigūno, liga labiausiai įsisiautėjusi Rumunijoje, išlieka zonos Baltijos šalyse, Lenkijoje, o atvejai Čekijoje ir Belgijoje buvo lokalizuoti.
ŽŪR vicepirmininkas pabrėžė, jog daugiausiai nuostolių kiaulių augintojams kyla dėl prekybos ribojimų – netgi nepriekaištingai biosaugos reikalavimų besilaikantys ūkiai patiria didžiulius nuostolius atsidūrę kiaulių maro paveiktose zonose. A. Baravykas paragino Europos Komisijos atstovą iš naujo apsvarstyti klausimą dėl prekybos ribojimų švelninimo – užfiksuojant didesnio naujų protrūkių skaičius vietovėje griežtus suvaržymus taikyti ne metus laiko, kaip yra dabar, o tris mėnesius.
Prezidiumų metu taip pat buvo iškeltas klausimas dėl kailinių žvėrelių auginimo – ypač dėl Kanadietiškos audinės įtraukimo į ES susirūpinimą keliančių invazinių rūšių sąrašą. Tokiai Europos Komisijos iniciatyvai priešinosi Lenkijos, Lietuvos, Danijos atstovai. Klausimas aptartas ir tradiciniame Baltijos ir Šiaurės šalių žemdirbių savivaldos atstovų susitikime, kur nutarta kreiptis į nacionalines vyriausybes ir paraginti jas balsuoti prieš šį sąrašo papildymą. „Jei audinės bus įtrauktos į šį sąrašą, kils problemų ne tik jų augintojams – vyriausybės turės rasti lėšų šių gyvūnų naikinimui laukinėje gamtoje,” – pabrėžė Danijos atstovai.