Reaguodama į Europos Komisijos (EK) pateiktą pasiūlymų paketą, skirtą stiprinti ūkininkų padėtį maisto tiekimo grandinėje ir reaguoti į 2024 m. pradžioje kilusius ūkininkų protestus visoje Europoje, Copa-Cogeca darbo grupės parengė išsamų pozicinį dokumentą, kuriame pateikia tiek palaikymą kai kurioms siūlomoms iniciatyvoms, tiek aiškias pastabas dėl rizikų ir galimų tobulinimo krypčių.
Pagrindinis tikslas – sąžiningesnė ir tvaresnė grandinė
Copa-Cogeca iš esmės palaiko EK siekį sustiprinti ūkininkų derybinę galią, mažinti nesąžiningą prekybos praktiką ir skatinti tvarią žemės ūkio plėtrą. Tai būtina ne tik siekiant užtikrinti maisto tiekimo grandinės sąžiningumą, bet ir apsaugoti ūkininkus nuo spaudimo, ypač mažesniuose ūkiuose ar regionuose, kur jų derybinė galia itin ribota.
Teigiami siūlymų aspektai:
Rašytinių sutarčių įtvirtinimas tarp ūkininkų ir pirkėjų, kuris padėtų užtikrinti skaidrumą ir prognozuojamumą.
Tvarumo susitarimų plėtra – ne tik aplinkos, bet ir socialiniais bei ekonominiais aspektais.
Gamintojų organizacijų (GO) pripažinimo išplėtimas, įskaitant kelių sektorių organizacijas.
Tarpininkavimo mechanizmų siūlymas – padedantys ūkininkams derėtis dėl sąlygų.
Finansinė parama vaisių ir daržovių sektoriui – svarbus žingsnis konkurencingumo stiprinimui.
Iššūkiai ir susirūpinimą keliantys aspektai:
Tačiau Copa-Cogeca pažymi, kad tam tikros siūlomos nuostatos gali turėti neigiamų pasekmių, jei nebus tinkamai pritaikytos prie skirtingų sektorių ir kooperatyvinių struktūrų: Formalūs sutartiniai reikalavimai gali apsunkinti kooperatyvų veiklą, kurie dažnai veikia vidaus susitarimų pagrindu; Nepripažintų gamintojų organizacijų prilyginimas kooperatyvams gali pažeisti konkurencijos principus; 33 % produkcijos riba gamintojų organizacijoms gali apriboti jų augimą; Nepakankamas žemės ūkio rezervo finansavimas – nepakankamas rinkos disbalanso valdymui.
Konkrečios reglamentų pastabos:
Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 pakeitimai:
Reikia tiksliau apibrėžti trumpąją tiekimo grandinę ir įtvirtinti „glaudaus ryšio“ sąvoką.
Pieno sektoriuje siūloma palikti lankstumą – rašytinės sutartys nebūtinai turi būti privalomos.
Reikia išlaikyti galimybę kooperatyvams veikti be papildomų sutarčių su nariais.
Gamintojų organizacijų reglamentavimas:
Reikia išlaikyti esamą sistemą, kuri saugo kooperatyvų savitumą ir vidinius veiklos modelius.
Nepagrįstas reikalavimas kontaktuoti su kiekvienu nariu atskirai galėtų ardyti gamintojų organizacijų integralumą.
Direktyvos (ES) 2019/633 įgyvendinimo užtikrinimas:
Copa-Cogeca palankiai vertina siekį stiprinti tarpvalstybinį kontrolės mechanizmą ir užkirsti kelią taisyklių interpretacijos skirtumams tarp šalių.
Copa-Cogeca palaiko EK iniciatyvas, kurios skatina ūkininkų bendradarbiavimą, skaidrumą ir tvarumą, tačiau pabrėžia, kad vienas visiems tinkantis modelis – netinkamas pasirinkimas, turint omenyje ES žemės ūkio sektoriaus įvairovę. Reikia lankstesnių, realybėje veikiančių sprendimų, atsižvelgiančių į konkrečių šalių ir sektorių ypatumus.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Šios diskusijos tiesiogiai susijusios ir su Lietuvos žemės ūkio kooperatyvais bei ūkininkais, kurie, siekdami veikti konkurencingai, privalo turėti aiškias, lanksčias taisykles. Tinkamai sureguliuotos sutartys, tvarių iniciatyvų skatinimas ir stipresnė derybinė galia gali reikšmingai prisidėti prie mažesnių ūkių išlikimo, sąžiningų kainų ir vietinio maisto sistemos tvirtumo.