Kaip valdyti savo ūkį ir gauti iš jo maksimalų pelną? Tokie klausimai dažniausiai kyla smulkių ir vidutinių ūkių savininkams. Neretai tam, kad sulauktų finansinės sėkmės, ūkininkui nepakanka tiesiog pasirinkti tinkamiausią žemės ūkio šaką, žinoti ir gebėti taikyti turimas žinias ir gebėjimus, kad efektyviai tvarkytis savo ūkyje. Pelnui įtakos dažnai turi ir pats valdomo ūkio dydis. Šiandien jau vis dažniau girdime ūkininkų diskusijų, kad reikia bendradarbiauti, savo veiklas planuoti ir organizuoti drauge su kitais ūkininkais, apjungti savo žinias ir gebėjimus, taikyti inovacijas. Tam puikiai gali pasitarnauti kooperacija.
Žemės ūkio rūmuose (ŽŪR) aktyviai dirba Kooperacijos komitetas, kuriam vadovauja Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ valdybos pirmininkas Jonas Kuzminskas. Čia diskutuojama dėl Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, teikiami siūlymai valdžios institucijoms, inicijuojamos diskusijos – apskritieji stalai, susitikimai su ūkininkais atskiruose rajonuose, tačiau reikia pažymėti, kad ūkių kooperacija vyksta vangiai.
Jei Prancūzijoje kooperuotų ūkininkų yra apie 95 proc., Austrijoje – apie 91 proc., Airijoje – 75 proc., tai Lietuvoje šis procentas siekia tik apie 12 proc.
Šiandien, kai derinamas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginis planas, būtinas išskirtinis dėmesys ir priemonės kooperacijos skatinimui.
„Dalintis gerąja kooperacijos patirtimi – būtina, ir dar smagiau, kad šį kartą ŽŪR gerosios kooperacijos patirties dalijimosi renginyje dalyvavo svečiai iš kaimyninės Lenkijos. Ilgametė kooperacijos patirtis byloja, kad didesnę pridėtinę naudą galima pasiekti būtent kooperuojantis ir ieškant bendradarbiavimo galimybių. Apie tai liudija pasaulinė patirtis, nes šiandien jau ir kooperatyvai tarpusavyje kooperuojasi. Nors ir Lietuvoje turime puikių kooperacijos pavyzdžių, tačiau matome, kad ūkiai kooperuotis neskuba. Tačiau reikia pažymėti, kad tik kooperuoti ūkiai galėtų padaryti poveikį jų parduodamų produktų kainoms. Tai užtikrintų tam tikrą konkurencingumą ir oligopsoninėje rinkoje priverstų pelną maksimizuonačias įmones elgtis konkurencingiau. Kooperatyvui pasiūlius palankesnes kainas ūkininkams dėl savo klasikinės praktikos teikti nariams paslaugas už savikainą, pelną maksimizuojančios perdirbimo bendrovės stengiasi prilygti kooperatyvo mokamai kainai, kad neprarastų žaliavos tiekėjų. Todėl turime dalintis geraisiais kooperacijos pavyzdžiais ir skatinti ūkius kooperuotis“, – kalbėjo J. Kuzminskas.
Lenkijos pieno perdirbimo kooperatyvo „Jarocin“ prezidentas Janusz Namyslowski pristatydamas kooperatyvo patirtį pasidžiaugė, kad jau ateinančiais metais švęs 130 metų kooperatyvo įsteigimo jubiliejų.
„Kooperatyvo augimas vyko etapais: nuo įsikūrimo, technologinių sprendimų tobulinimo, darbo su kooperatyvo nariais ir švietimo programų, ES paramos pasinaudojimo – SAPARD ir KPP 207-2014 m. parama modernizavimui bei investicijoms į naujas technologines linijas. Didelį dėmesį skiriame žmogiškiesiems ištekliams ir mokymui bei švietimui, kokybės reikalavimams. Nuolat atliekame vartotojų poreikių stebėseną, kas leidžia nuolat tobulinti vertingų, sveikų ir skanių pieno produktų asortimentą. Mes specializuojamės pieno produktų gamyboje: pieno, grietinės, grietinėlės, varškės, varškės sūrio, sviesto ir pieno gėrimų gamyboje. Mūsų gaminiai yra be konservantų, todėl juos mielai perka įvairaus amžiaus vartotojai. Kooperatyvo pagrindinis tikslas – gaminti vertingus pieno produktus ir jais aprūpinti rinką bei skatinti pieno produktų vartojimą. Didelį dėmesį skiriame darbo organizavimui, technologiniams sprendimams, superkamo pieno kokybei. Investuojame į plėtrą, tobuliname kokybės sistemą, kad galėtume užtikrinti aukščiausią gaminių kokybę, atitinkančią vartotojų lūkesčiams ir poreikiams“, – informavo J.Namyslowski.
Konsultacinės įmonės prezidentas Wojciech Styburski dalinosi patirtimi kaip įmonė kuria ūkininkų gamintojų grupes ir kokias nuolatines konsultacijas jiems teikia. „Šiuo metu mūsų įmonės darbuotojai, kurių yra 25 konsultuoja net 74 gamintojų grupes. Darbas yra atsakingas, nes turime konsultuoti vadybos, technologijų, kokybės, ekonomikos, finansų ir kt. klausimais. Visi ūkininkai, kurie apsijungė į gamintojų grupes tikrai pajuto realią ne tik ekonominę, bet ir vadybinę, žinių bei informacijos keitimosi naudą. Taigi, bendradarbiauti tikrai verta, kas tai išbandė gerai žino ir supranta, na, o tiems, kurie vis dar nesiryžta – siūlyčiau tikrai pabandyti“, – ragino W.Styburski.
***
Kooperacijos Lietuvoje lyderiai apie kooperaciją: