Danijos ūkiai – atviri ir inovatyvūs

Danai pagrįstai didžiuojasi savo ūkiais, kurie yra vieni inovatyviausių pasaulyje. Ši sėkmė gali būti siejama su aukštu išsilavinimo ir organizavimo lygiu, kuris ypač akivaizdus Danijos kooperatyvuose, taip pat geru, derlingu dirvožemiu, efektyvia vidine konkurencija ir aukštais vartotojų bei eksporto rinkų reikalavimais. Be to, Danija pirmauja maisto kokybės ir saugos, taip pat naujų žemės ūkio produktų kūrimo srityje.

Danijos žemės ūkio efektyvumu bei inovacijų svarba Kopenhagoje vykusios  Šiaurės Amerikos ir Europos Sąjungos žemės ūkio konferencijos dalyviai galėjo įsitikinti techninių vizitų metu. Organizatoriai – Danijos žemdirbių savivaldos organizacija – suteikė svečiams galimybę aplankyti daržovių, kiaulių, pieno ūkius, dvi technologijų kompanijas, kailių studiją.

Pirmąją konferencijos dieną dalyviai lankėsi daržovių apdirbimo kompanijoje „Grønt“, kuri buvo įkurta 1978 m. Tada tai buvo mažas daržovių ūkis. Šiandien „Grønt“ yra viena didžiausių įvairių lapinių žalumynų gamintojų Skandinavijoje. „Grønt“ buvo pirmoji kompanija, pristačiusi mažus salotų lapelius, kurie tapo ypač populiarūs maisto asortimente.

Salotos ir lapiniai žalumynai auga natūraliomis sąlygomis, atvirame ore. Tai užtikrina vitaminų kiekį, natūralumą, fantastišką skonį ir gražias spalvas. „Grønt“ nuolat tobulina ir modernizuoja daržovių auginimo metodus, daug dėmesio skiria maisto saugai. „Grønt“ šiandien savo produktus pristato keliems dideliems Danijos mažmeninės prekybos tinklams, taip pat viešojo maitinimo ir maisto paslaugų įmonėms. Dalis produktų eksportuojama į Europą. Kompanijoje besidarbuojančius sutikome ir lietuvaičius.

Kita konferencijos dalyvių aplankyta vieta – „Foss“ kompanija, siūlanti maisto kokybės ir saugumo tikrinimo technologijas. Kompaniją 1956 m. įkūrė inžinierius Nilsas Fossas. Jo siekis buvo pasiūlyti automatizuotas ir ekonomiškas alternatyvas maisto ir žemės ūkio pramonėje naudojamiems tyrimams.

Pirmieji „Foss“ prietaisai buvo sukurti grūdų drėgmei tirti. Po jų sekė analitiniai sprendimai pieno pramonei, o šiandien kompanija taip pat apima laboratorijas ir įmones biokuro, pašarų, mėsos ir vyno srityse. „Foss“ Danijos būstinė tapo chemometrijos sostine pasaulyje. Čia kuriami ir prižiūrimi algoritmai, kurie padeda viso pasaulio įmonėms paversti duomenis informacija, o informaciją – veiksmais. Analizės įrankiai leidžia įmonėms vystyti intelektualius, duomenimis pagrįstus gamybos metodus, sukuriant mažiau atliekų ir gaunant didesnį derlių. Kontroliuodama visų sektorių ir vertės grandinių sąnaudas ir kokybę, kompanija padeda maisto ir žemės ūkio gamintojams apriboti klaidų skaičių, greičiau išplėsti savo verslą ir sumažinti rankų darbą bei darbo sąnaudas.

Konferencijos dalyviams buvo organizuota ekskursija į pasaulinio lygio biotechnologijų kompanijos būstinę „Novozymes“, kuri įsikūrusi už Danijos sostinės Kopenhagos. Kompanijoje dirba daugiau nei 6 tūkst. žmonių. Kompanija yra tarptautinė ir turi filialus Kinijoje, Indijoje, Brazilijoje, Argentinoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV ir Kanadoje. Pagrindinė įmonės veikla yra pramoninių fermentų, mikroorganizmų ir biofarmacijos ingredientų tyrimai, plėtra ir gamyba.

Įmonės istorija prasidėjo dar 1925 m., kai broliai Haraldas ir Thorvaldas Pedersenai įkūrė Novo Terapeutisk laboratoriją ir Nordisk Insulin laboratoriją, siekdami gaminti insuliną. 1941 m. įmonė išleido savo pirmąjį fermentą tripsiną, išgautą iš gyvūnų kasos ir panaudotą odos minkštinimui. Devintojo dešimtmečio pabaigoje „Novozymes“ pristatė pirmąjį pasaulyje riebalus skaldantį fermentą plovikliams, pagamintą naudojant genetiškai modifikuotus mikroorganizmus. Šiuo metu įmonė siūlo daugelį produktų – tarp jų ir enzimus, padedančius gerinti augalų šaknų struktūrą, didinti gyvūnų maisto įsisavinimą, biokuro efektyvumą.

Kiti konferencijos dalyviai lankėsi Kopenhagos kailių studijoje. Kailinių žvėrelių sektoriaus svarba Danijos žemės ūkyje – didžiulė – Kopenhagoje vyksta didžiausi pasaulyje kailių aukcionai, tai – pasaulinis prekybos kailiais centras. 67 proc. audinių kailių parduodami būtent čia. Kailiai yra didžiausia Danijos eksporto prekė į klestinčią Kinijos Honkongo rinką, o kailinių žvėrelių auginimas yra trečia pagal dydį Danijos gyvulininkystės rūšis. Kailiniai žvėreliai čia auginami tvariai, suvartojant maisto pramonės atliekas. Sektorius, kurio augintojai susijungę į kooperatyvą, ne tik užtikrina aukštų gyvūnų gerovės standartų laikymąsi, bet ir skiria ypatingą dėmesį kailių kokybei, o dizaino studija dirba su garsiausias pasaulio dizaineriais.

Konferencijoje dalyvavęs Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias” valdybos pirmininkas Jonas Kuzminskas lankėsi ūkininko Peter Christian Sivertsen ekologiniame pieno ūkyje, skaičiuojančiame 157-us gyvavimo metus (ūkis buvo įkurtas 1862 m.).

P.C. Sivertsen ūkį perėmė 1999 m. ir sertifikavo ekologiniu ūkiu. Ūkyje dirba jis pats su žmona ir dar du darbuotojai. Ūkyje laikoma 160 melžiamų karvių, 160 telyčių ir veršelių. Karvės visą vasarą ganosi lauke, o į tvartą grįžta, kai jas reikia melžti.

Karvės melžiamos robotais. Ūkis taip pat turi savo nedidelę pieno parduotuvėlę ir ypač aktyviai priima lankytojus – beveik kasdien čia atvyksta mokinių ar turistų grupės, susidomėję miestiečiai ir kaimynai. „Mes turime parodyti tikrąjį ūkininkavimo veidą, tikrą savo darbą, jei nenorime, kad mūsų įvaizdį už mus kurtų kiti – aplinkosaugininkai ar aršiai nusiteikę gyvūnų gerovės gynėjai“ – įsitikinęs ūkininkas.

Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.