Trijų veislininkystės įmonių – UAB „Panevėžio veislininkystė“, UAB „Šilutės veislininkystė“ ir AB „Kiaulių veislininkystė“ – likimo sprendimas užsitęsė. Įmonių pagrindinei akcininkei Žemės ūkio ministerijai po pertraukos šiandien Seimo Kaimo reikalų komitetui (KRK) vėl teko dėstyti situaciją.
KRK posėdyje dalyvavo Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis.
Priminsime, kad Vyriausybės posėdyje praėjusią savaitę nutarta nebeatidėlioti į darbotvarkę įtraukto klausimo dėl privatizuojamų objektų, nes dėl trijų veislininkystės įmonių sustojo viso privatizuojamų objektų paketo tvirtinimas. Buvo priimtas sprendimas AB „Kiaulių veislininkystė“ šiame sąraše palikti, o dvi kitas veislininkystės įmones kol kas išbraukti.
Kaip KRK paaiškino žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas bei ministerijos Strateginių pokyčių valdymo grupės vadovė Virginija Žoštautienė, tai nereiškia, kad Vyriausybės požiūris yra pasikeitęs dėl kitų įmonių privatizavimo: skirtumas tik tas, kad dėl AB „Kiaulių veislininkystė“ perleidimo specialiųjų sąlygų ministerija sutarė su VĮ Turto bankas, o dėl dviejų kitų įmonių – ne.
Seimo nariams priminta, kad AB „Kiaulių veislininkystė“ veikla yra nuostolinga: už praėjusius metus nuostolis siekia 154 tūkst. Eur, šiemet sulig kiekvienu mėnesiu nuostolis auga, reikalai krypsta bankroto link. Lemia ne tik kiaulininkystės sektoriaus krizė, bet ir keista „ekonomika“. Jau anksčiau buvo mėginta ne kartą gelbėti bendrovę: ji buvo sujungta su AB „Lietuvos veislininkystė“ ir vėl atskirta, ne kartą keisti vadovai. O dabar įmonė klientus kone už parankės turi atsivesti. Produktyvumo kontrolės paslauga teikiama šešiems ūkiams. Valstybė remia šią paslaugą, kompensuoja 70 proc., bet ūkiai nėra suinteresuoti dalyvauti programoje, juos reikia įkalbinėti. Jie nenori savo lėšomis prisidėti 30 proc. prie paslaugos. Yra taip, kad veislininkystės įmonė pati iš savo pajamų dengia paslaugos gavėjų daliai tenkančias išlaidas.
ŽŪM atstovai patikino, kad ir perduota Turto bankui įmonė mažiausiai penkerius metus tęs įprastą veiklą. Jeigu augintojų asociacijos selekcinėje programoje numatys vertinti kuiliukus pagal penėjimosi savybes, šią paslaugą ir toliau sėkmingai galės gauti AB „Kiaulių veislininkystė“, nors čia taikomas produktyvumo vertinimas balais, V. Žoštautienės pastebėjimu, yra senstelėjęs, esama naujesnių.
Posėdyje buvo paneigtas nuogąstavimas, kad galbūt iškilusi grėsmė Lietuvos baltųjų veislei. Veislei apsaugą suteikia Lietuvos genetinių išteklių išsaugojimo programa. Ministerijai Seimo nariai priekaištavo, kodėl situacija nebuvo analizuojama, valdoma.
Apibendrindamas diskusiją KRK pirmininkas Andriejus Stančikas abejodamas sakė: „Įspūdis toks, ar mirusiam arkliui nenorima įpūsti dvasios. Paslauga nėra patraukli…“
Komiteto išvada – įmonių privatizavimui uždegti geltoną šviesą. Ministerijai rekomenduota iki gruodžio mėnesio išlaikyti visas tris įmones, neatiduoti privatizavimui, taip pat išsiaiškinti, kodėl ūkiai nemoka už paslaugą ir panagrinėti, koks veiklos modelis galėtų būti pelningas.
Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.