Naujienos

Darbotvarkėje vandentvarkos įmonių pertvarka ir energetikos krizė

Prasidėjusioje Seimo rudens sesijoje karščio netrūksta. Įtempti ir Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdžiai.  2022 m. rugsėjo 21 d. nuotoliniu būdu vykusiame posėdyje kaip papildomas komitetas KRK aptarė siūlomą vandentvarkos įmonių reformą, tęsė parlamentinę kontrolę dėl Vyriausybės numatomos pagalbos žemės ūkio ir maisto ūkiui per energetinę krizę.

KRK posėdyje Žemės ūkio rūmams (ŽŪR) atstovavo ir ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas.

Šie klausimai iš dalies susiję, nes vandentvarkos įmonėms taip pat skaudžiai atsiliepia energetinė krizė. Dalis įmonių susiduria su rimtais finansiniais iššūkiais. Problemos yra senos, apie jas buvo kalbama, sprendimų ieškota jau ankstesnėse Vyriausybėse. Dabar siūloma Seimo nario aplinkos ministro Simono Gentvilo parengtus siūlymus priimti skubos tvarka. Teigiama, kad įgyvendinus reformą būtų sukurtas tvarus vandentvarkos įmonių modelis, įgyvendinti ES direktyvų reikalavimai dėl geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo.

Kaip pabrėžė aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė, pertvarkos esmė yra ne įmonių stambinimas, o veiklos efektyvinimas. Griežtinama licencijavimo tvarka turės užtikrinti veiklos tęstinumą licencijos sustabdymo atveju. Vandentvarkos įmonėms būtų suteikta teisė kontroliuoti individualių nuotekų įrenginius. Rinkos reguliavimo funkciją ketinama patikėti Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai (VERT). Tai tik keli aspektai iš siūlų naujų nuostatų.

Seimo komiteto posėdyje daugiausia nuogąstauta dėl paslaugų kainų bei reformos poveikio mažosioms savivaldybėms. Laukiama naujų pasiūlymų rengiamam įstatymų pakeitimų paketui. KRK ketina papildomai surengti klausymus.

***

Kokie yra energetinės krizės sprendimai žemės ūkio ir susijusiuose sektoriuose? Tai prieš savaitę pradėtos parlamentinės kontrolės tęsinys. Posėdyje dalyvavo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, energetikos viceministrė Inga Žilienė.

KRK posėdyje primintos visos valstybės pagalbos ir investicinės priemonės, kuriomis gali pasinaudoti žemės ūkio subjektai esant apyvartinių lėšų trūkumui bei norėdami didinti ūkio energetinį ir finansinį tvarumą.

Komentuodamas ministerijų pristatymus A.Baravykas juos palygino su situacija, kai skęstančiajam siūloma lankyti plaukimo pamokas arba investuoti į gelbėjimosi ratus, o reikia tiesiog ištiesti pagalbos ranką – į žemės ūkį įlieti papildomų pinigų. ŽŪR vicepirmininko pastebėjimu, trūksta paaiškinimo, kas bus su energetikos kainomis, ar kas nors daroma, kad jos susilygintų su kaimyninėmis ES šalimis.

Valstybės pagalbos priemonės šiandien daugeliui yra jau nutekėjęs upės vanduo – pinigai pagal Europos Komisijos Covid-19 komunikatą (už pašarų kainų skirtumą) kiaulininkystės įmonėms jau baigti išmokėti ir tuoj pat iškeliavo tiekėjams.

„Yra įsiskolinimai, visi kaip oro laukia lengvatinių paskolų ir lengvatinių kreditų, nes kito varianto nėra“, – sakė ŽŪR vicepirmininkas paminėdamas, kad išvakarėse buvo susirinkusi ŽŪR Taryba. Jos nariai vienu balsu kalbėjo, kad nėra kito būdo atlaikyti šią krizę. Energijos sąnaudų reikalaujantiems sektoriams būtini lengvatiniai kreditai. Jų gavimo galimybės turėtų būti plečiamos.

Į A.Baravyko pastabą, kad pasigendama aiškumo dėl energetinių išteklių kainų raidos, sureagavo ir kiek paguodė energetikos viceministrė I.Žilienė. Jos žodžiais, kainų šokas jau praėjęs, gamtinių dujų kainų lygis stabilizuojasi. Kainos gerokai smuktelėjo, ateinančių metų pirmąjį ketvirtį dar turėtų šiek tiek kristi, grįžti į panašų lygį kaip pernai žiemą. Tam didžiausią įtaką turi tai, jog ES valstybės 86 proc. užpildė savo gamtinių dujų saugyklas, tad sumenko Rusijos šantažo įtaka. Gamtinių dujų kainos kritimas įtakojo ir elektros kainas – per dvi pastarąsias savaites jos nukrito apie 30 proc. Anot viceministrės: „Kaip bus – matysim, bet šokas kaip ir pasibaigė“.

X