Spalio 17 d. antradienį, įvyko Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kolegijos posėdis. Jame aptarta daug klausimų, kurie šiandieną itin aktualūs ūkininkams, o bene daugiausia diskutuota apie daugiamečių pievų atkūrimo planą. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Vytautas Buivydas sako, kad pasiūlyti sprendimų būdai tik iš dalies sprendžia šį keblų klausimą, kuris neramina ne tik ūkininkus, bet ir žemių savininkus.
Sprendžia ne priežastį, o pasekmę
ŽŪM kolegijos susitikime itin daug diskutuota, kokius būtinus žingsnius reikėtų atlikti, kad būtų sustabdytas pievų arimo procesas. Anot ŽŪR vicepirmininko V. Buivydo, kaime traukiantis gyvulių skaičiui, skaičiuojama, kad kiekvienais metais Lietuvoje nelieka maždaug 50 tūkst. ha daugiamečių pievų, tačiau ŽŪM pasiūlytos priemonės iš esmės nepasieks keliamo tikslo. Prievolė atkurti daugiametes pievas atsirastų pareiškėjams, kurie, remiantis trejų ankstesnių metų paraiškų duomenimis, suarė ar kitaip pakeitė daugiametes pievas. Anksčiau prievolė atkurti pievas galiojo pareiškėjams, kurie per ankstesnius dvejus metus pakeitė daugiamečių pievų paskirtį į kitą paskirtį.
„Tačiau manome, kad tai sprendžia tik pasekmę, bet ne priežastį, kodėl daugiamečių pievų mažėja. Nuo seno pievos buvo reikalingos gyvulininkystės ūkiams pašarams pasiruošti, o dabar, kai vis daugiau ūkių pamatė, kad gyvulių laikyti neapsimoka, pievų jiems nebereikia. Taip pat ilgai kovota su vadinamaisiais „sofos ūkininkais“. Viskas privedė prie to, kad tarsi buvo pamiršta, kad Lietuva yra įsipareigojusi išlaikyti tam tikrą kiekį daugiamečių pievų. Turime pripažinti, kad atsidūrėme itin keblioje padėtyje, tai jau mato ir ŽŪM, ir ūkininkai bei žemės savininkai. Žemdirbių prašoma išlaikyti daugiametes pievas, bet kam jos reikalingos, jeigu jie nebeturi gyvulių arba turi per mažai? Ką daryti žemės savininkams, kurie neišnuomos pievos, nes jos tiesiog niekam nereikia?“, – atkreipė dėmesį į vis aštrėjančią problemą V. Buivydas.
Pokyčiai dėl sąlyginių gyvulių skaičiaus
ŽŪM taip pat pasiūlė, kad priemonėje „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ bus reikalaujama ne 0,3, o 0,1 sąlyginio gyvulio vienam hektarui. Tai turėtų paskatinti gyvulininkystės ūkių šeimininkus plėsti pievų plotus ir gauti apie 200 eur/ha. „ŽŪR teikė siūlymą dėl sąlyginių gyvulių ir džiaugiamės, kad ŽŪM į tai atsižvelgė. Kalbėjau su ūkininkais, regis, tai tikrai pozityvus pokytis, nes vienas danielių augintojas paaiškino, kad vieną sąlyginį gyvulį atitinka devyni danieliai, kurie ištisus metus gali ganytis 10 ha plote. Avių augintojai taip pat pozityviai priėmė naujienas, jiems bus palankesnės sąlygos išplėsti ekstensyvaus ganymo pievų plotus“, – užtikrino V. Buivydas.
Ekologiniams ūkiams išmokos turėtų augti
ŽŪM kolegijos posėdyje aptartas ir ekologinis žemės ūkio sektorius. ŽŪM pristatė, kad išmokos už ekologinės gamybos plotus turėtų augti 15 proc. Tiesa, tai ne toks skaičius, kurio tikėjosi Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos bendruomenė, kuri ilgai siekė, kad išmokos augtų 25 proc. Ekologai ŽŪM priminė, kad devynerius metus išmokų dydis nesikeitė, o per šį laikotarpį kilo darbuotojams mokami atlyginimai, o degalų kaina išaugo net 2,5 karto. Be to, infliacijos laikotarpiu tradicinių ir ekologinių ūkių produkcijos kainos beveik suvienodėjo. O išmoka tam ir mokama, kad būtų sumokėta už negautas pajamas iš ūkio dėl prisiimtų įsipareigojimų ūkininkaujant ekologiškai.
Taip pat diskutuota nuo kokio ekologinio ūkio dydžio turėtų būti įvedamas išmokų ribojimas. Šiuo metu didiesiems – virš 200 ha – ekologiniams ūkiams išmokos ribojamos. „Buvo daug diskusijų, tačiau kol kas nesutarėme, koks turėtų būti išmokų dydis, nuo kurių būtų galima taikyti išmokų ribojimą, tačiau ŽŪM pasižymėjo šį svarbų klausimą ir prie jo dar būtinai sugrįšime“, – užtikrino ŽŪR vicepirmininkas V. Buivydas.