Kandidatams į Žemės ūkio rūmų pirmininkus vasario 21 d. buvo suteikta galimybė ne tik pristatyti savo programas, bet ir plačiau pabendrauti tarpusavyje. Deja, susidarė įspūdis, jog kai kurie iš jų nesuprato, kas yra debatai ir neretai elgėsi lyg kontroliniam darbui nepasiruošę mokyklinukai. Tuo galėjo įsitikinti ne tik į renginį atvykę žemdirbiai bei jų interesus ginančių organizacijų vadovai – tai galite padaryti kiekvienas iš jūsų, užsukęs į Žemės ūkio rūmų FB puslapį, kuriame surasite debatų įrašus. (https://www.facebook.com/zemesukiorumai/videos/1472334496221904/) ir (https://www.facebook.com/zemesukiorumai/videos/1472339076221446/)
Tiesa, reikės neeilinės kantrybės, nes kai kurie argumentų pristigę kandidatai susirinkusius žemdirbius bandė užmigdyti kalbų ilgumu. Debatuose dalyvavo R.Amšiejus, V.Neverdauskas ir A.Svitojus. Ketvirtasis kandidatas I.Jankauskas prieš pat renginį pranešė, kad debatuose nedalyvaus, mat surado svarbesnių reikalų.
Istoriją reikia žinoti
Pirmieji trys visiems kandidatams skirti klausimai – apie Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) praeitį ir dabartį. Klausimai paprasti, lyg daugybos lentelė. Regis, kiekvienas kandidatas net naktį pažadintas turėtų pasakyti, kada ŽŪR buvo įkurti bei atkurti, kokie žmonės jiems vadovavo, turėtų žinoti, kiek ŽŪR veikia komitetų, kiek yra narių, kokių tarptautinių organizacijų veikloje dalyvauja, kokia ŽŪR valdymo struktūra, išmanyti nors pirmininkui svarbiausius ŽŪR Statuto punktus, atidžiai perskaityti ŽŪR Įstatymą. Tai ne žaidimas ar atminties tikrinimas – jau vasario 27 d. vienas iš kandidatų taps pirmininku. Įsivaizduokime, kad kovo mėnesį tas kandidatas tapęs ŽŪR pirmininku susitiks su kurios nors ES šalies žemdirbių savivaldos organizacijos vadovu ir šiam pasiteiravus negalės pasakyti, kas buvo pirmasis atkurtų Žemės ūkio rūmų vadovas. Tai būtų skandalinga. Juo labiau, kad pirmasis vadovas buvo ne koks nors atsitiktinis žmogus, o visų žinomas agronomas, profesorius Antanas Stancevičius. Deja, kandidatas į ŽŪR pirmininkus R.Amšiejus negalėjo atsakyti į šį elementarų klausimą! Nesunku prognozuoti, ką šis kandidatas būtų atsakęs, jeigu kas nors būtų jo paprašęs išvardinti visus buvusius ŽŪR pirmininkus. Tik praėjusią savaitę Lietuva paminėjo valstybės atkūrimo šimtmetį. Ta proga galėtume elementariais klausimais pasipiktinusiam kandidatui į ŽŪR pirmininkus priminti Jono Basanavičiaus žodžius: „Žmonės, nežinantys savo istorijos, visada lieka vaikais“.
Kokia strategija, tokie ir klausimai
Iš ŽŪR tarybos narių atsiųstų klausimų debatų rengėjai atrinko susijusius su kandidatų pateiktomis strategijomis. Taigi dėl keblių klausimų kandidatai galėjo kaltinti tik save, juk sakoma: „Kaip pasiklosi, taip ir išsimiegosi“. Štai R.Amšiejus nei daug, nei mažai, savo strategijoje siūlė, kad ŽŪR turėtų siekti didesnio atstovų skaičiaus ES vadovybėje, Europos parlamente“. Savaime suprantama, kad ši eilutė negalėjo nepatraukti žemdirbių dėmesio. Gal tikrai šis jaunas žmogus turi stebuklingą lazdelę – tapęs ŽŪR pirmininku paskelbs žygį į Briuselį ir po kelių metų Lietuva turės daugiau narių EP ir balsų dauguma privers Europos Komisiją suvienodinti tiesiogines išmokas. Deja, kandidato paaiškinimas žemdirbius nuvylė: „Visada yra galimybė daryti įtaką tiesiogiai ir netiesiogiai. Negaliu pasakyti, kas pirmiau atsirado – višta ar kiaušinis. Kai būsiu pirmininkas, tada tai ir darysime bendru nutarimu“.
Žemdirbiai šio kandidato strategijoje surado ir daugiau perliukų. Štai R.Amšiejus teigė, kad ŽŪR turėtų susigrąžinti žemdirbių savivaldai priklausančias funkcijas iš valstybinių įstaigų, drauge perimdami jų vykdymui skirtas biudžeto lėšas, teisiškai įdiegdami šiuos pokyčius. Įdomu, kokias funkcijas ŽŪR prarado, jeigu turėtų susigrąžinti?
Kaip sakoma, niekas kandidato už liežuvio netraukė – pateikiame netaisytą, originalų kandidato paaiškinimą: „Susigrąžinti galima žodį interpretuoti daug, o mintis susigrąžinti buvo išsideleguoti iš asociacijų funkcijas, kurių dabar neišsideleguojat niekaip ir išsidelegavus perimti iš ministerijos finansavimą ir teikti tam tikras funkcijas tiesiogiai asociacijoms, ką ir turėtų daryti“.
Tokiais atvejais sakoma: „Be komentarų!“.
Pasižymėjo ilgais atsakymais
Iš pradžių atsisakęs dalyvauti debatuose, tačiau galiausiai į renginį atvykęs kandidatas į ŽŪR pirmininkus Vytenis Neverdauskas apgailestavo, kad jam neatiteko R.Amšiejui skirti klausimai. Taigi dar kartą pasitvirtino taisyklė, kad visiems neįtiksi – ką bedarytum, kam nors bus blogai. Šis kandidatas pasižymėjo ilgais atsakymais. Tokiais ilgais, kad kantrybės pritrūko net šiaip itin kantrus Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis, pareikalavęs, kad kandidatas kalbėtų trumpiau. Paprašytas išvardinti tris pozityvius dalykus apie Žemės ūkio rūmus, V.Neverdauskas pareiškė, kad šis klausimas jam esąs sunkus, esą tokių dalykų nėra tiek daug. Paradoksalu, kad po keliolikos minučių V.Neverdauskas ilgai kalbėjo kiek daug ir sėkmingai yra dirbęs su buvusiais ir esamais ŽŪR vadovais, kiek svarbių darbų nuveikęs.
„Pastebėjau, kad jūs prieštaraujate pats sau. Štai siūlote, kad valstybė Žemės ūkio rūmams nutrauktų finansavimą ir tuo pat metu ŽŪR kaltinate, kad darbuotojams mokami nedideli atlyginimai. Bet kai jūs pats vadovavote „Ūkininko patarėjui“, žurnalistų atlyginimai buvo dar mažesni“, – pastebėjo Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas Vytautas Buivydas.
Nors V.Neverdauskas yra labiau patyręs nei jaunasis jo konkurentas R.Amšiejus, tačiau irgi užlipo ant to paties grėblio. Štai savo strategijoje ir šis kandidatas siūlė ŽŪR duris už simbolinį 1 euro mokestį atverti visoms agroverslo, perdirbimo pramonės, žemės ūkį aptarnaujančių struktūrų, mokslo, mokymo, švietimo ir kultūros visuomeninėms organizacijoms, kaimo bendruomenėms, tačiau nežinojo, kad tokį sprendimą gali priimti ne ŽŪR pirmininkas, o tik ŽŪR suvažiavimas – taip numatyta ŽŪR statuto 19 str. 6 p. Kita vertus, prieš dvi savaites V.Neverdauskas viename renginyje viešai ragino Seimą apskritai nutraukti paramą Žemės ūkio rūmams. Debatų metu šis kandidatas bandė aiškinti, jog tai buvo ne tiek jo, kiek kažkokio mistinio ŽŪR Demokratizavimo komiteto nuomonė. Po šio paaiškinimo kilo tikras konfūzas. Iš kur atsirado šis komitetas? Kas jį įkūrė, kas jo nariai, ar, kaip numatyta ŽŪR Statute, jį tvirtino ŽŪR taryba?
V.Neverdauskas tarp susirinkusių žemdirbių bandė ieškoti bendraminčių, tikino, kad komitete dalyvavo ir V.Juodsnukis. Bet šis labai nustebo: „Jūs čia kažką painiojate. Jeigu toks komitetas yra, tai aš jam nepriklausau. Buvo tik diskusijos apie kažkokį komitetą, ne daugiau“.
Keistai atrodė ir V. Neverdausko negebėjimas atsakyti į savo startegijoje įraštytą siūlymą plėtoti bioekonomiką, panaudojant finansinę Europos investicijų banko (EIB) paramą. Kandidatas nesubėgėjo atsakyti, ar Lietuvoje yra patvirtinta nacionalinė bioekonomikos strategija, ir kokiems projektams ir jų tikslų įgyvendinimui galėtų būti suteiktas EIB ilgalaikis finansavimas. Kandidato atsakymas „aš ne visažinis” nustebino, juk kandidatuojant į respublikinės organizacijos vadovo postą būtų privalu žinoti atsakymus į savo parengtos ŽŪR veiklos startegijos nuostatas.
Pateks į žurnalistų akiratį
Buvęs diplomatas, o dabar žemdirbių luomui priklausantis Algimantas Belzus labai diplomatiškai kandidatams bandė priminti, jog šiems reikėtų labai atsakingai pasverti savo moralinius kriterijus. Pirmasis akmuo krito į renginį ignoravusio I.Jankausko daržą.
„Debatų data buvo paskelbta seniai, visi žinojome, taigi kandidatas turėjo galimybę savo darbus planuoti taip, kad galėtų atvykti. Neatvyko todėl, kad mūsų negerbia“, – rėžė A.Belzus.
Atsakomybės svarbą žemdirbys priminė ir kitiems kandidatams: „Mano klausimai jums bus nemalonūs, bet jie būtini. Turite suprasti, kad bet kuris iš jūsų, tapęs ŽŪR pirmininku, pateks į žurnalistų akiratį, taigi jeigu turite moralinių nuodėmių, pasitraukite, kol nevėlu“.
Kandidatai dievagojosi, kad tokio pobūdžio nuodėmių neturi. Tada diplomato patirtį turintis A.Belzus atviriau kreipėsi į V.Neverdauską ir paprašė paaiškinti dėl oficialiai paskelbtos informacijos – buvusi V.Neverdausko darbovietė kreipėsi į teismą dėl jo galimai padarytos žalos laikraščiui „Ūkininko patarėjas“. Skelbiama, kad areštuotas Neverdausko valdomas turtas ir kad laikraštis siekia prisiteisti daugiau nei 500 tūkst. eurų galimai dėl jo kaltės padarytiems nuostoliams kompensuoti.
V.Neverdauskas neigė kaltę, bet aptakiai patvirtino turintis reikalų teisme dėl santykių su dabartiniais „Ūkininko patarėjo“ vadovais.
Nuo dialogo iki streiko
Trečiasis kandidatas į ŽŪR pirmininkus A.Svitojus nesunkiai atsakė į pirmuosius klausimus. Priežastis žinoma – šis kandidatas jau trečius metus aktyviai dalyvauja ŽŪR veikloje, vadovauja vienam iš ŽŪR komitetų. Gal todėl ir jo viešai paskelbtoje veiklos strategijoje žemdirbiams nepavyko surasti teiginių, kurie būtų iš fantastikos srities.
Lietuvos šiltnamių asociacijos vadovas Donatas Montvila sakė atvykęs į debatus be galutinės nuomonės: „Čia atvykau norėdamas susidaryti nuomonę, o apie jūsų atsakymus informuosiu asociacijos narius. Akivaizdu, kad ŽŪR pirmininkui teks vadovauti asociacijoms, kurios turi skirtingų interesų, taigi konfliktai užprogramuoti, todėl noriu žinoti, ar turite konfliktų sprendimo planą?“
„Tokį planą turiu. Esu ne tik Lietuvos šeimos ūkininkų asociacijos tarybos, bet ir Lietuvos ūkininkų sąjungos bei dar kelių organizacijų narys. Be to, ŽŪR Kaimo reikalų komitete tenka nuolat bendrauti su skirtingų asociacijų atstovais. Diskutuojame ir surandame kompromisų.“, – sakė A.Svitojus.
Iš esmės tokį pažadą A.Svitojus duoda ir savo strategijoje: „Garantuoju dėmesį kiekvienos organizacijos poreikiams ir interesams“. Į debatus susirinkę skirtingų asociacijų nariai norėjo konkretesnio atsakymo. Kokiomis priemonėmis, vadovaudamas ŽŪR žadate užtikrinti konstruktyvų dialogą ir kitas minimas vertybes tarp ŽŪR narių?
„Tolerancija ir pagarba kitų nuomonei. Iš savo patirties žinau, kad visada gali susitarti, kai ieškai ne to, kas mus skiria, o to, kas mus jungia. Šiais laikais visi mėgsta kritikuoti, o aš paprastai siūlau kritiką papildyti konstruktyviais pasiūlymais. Štai tau nepatinka kažkokie taktiniai ŽŪR veiksmai, tai siūlyk, argumentais įrodyk kolegoms, kad jie priimtų kitokius sprendimus“.
Kitas niuansas, išskiriantis A.Svitojų iš kitų kandidatų į ŽŪR pirmininkus – jis mano, jog ūkininkauti Lietuvoje turi teisę ne tik stambieji ūkiai ir bendrovės, bet ir vidutinių bei smulkiųjų ūkių savininkai.
„Deja, iki šiol daugiausia ES paramos, pradedant SAPARD programa, gavo žemės ūkio bendrovės ir stambiausieji ūkiai. Kas buvo, tas buvo, tačiau atėjo laikas valstybei ištaisyti šią klaidą, juo labiau, kad valstybės žemės ūkio stuburą visose ES šalyse sudaro ne stambieji, bet vidutiniai ir net nedideli ūkiai. Taip yra, pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje, o ir senosiose ES šalyse – Vokietijoje, Prancūzijoje, Danijoje. Padarytume nedovanotiną klaidą remdami tik stambiausius ūkius“, – sakė A.Svitojus.
Tačiau šis kandidatas nelinkęs į kompromisus tais atvejais, jeigu valdžios institucijos ignoruotų ŽŪR pasiūlymus.
„Pirmiausia susitarimo reikia siekti taikiai, tariantis. Tačiau atsargoje ŽŪR turi ir radikalesnių priemonių iki streiko skelbimo. Tai – teisėtas ES šalyse naudojamas būdas savo interesams ginti“, – sakė A.Svitojus.
Nuotraukose:
Debatuose dalyvavo (iš kairės): R.Amšiejus, V.Neverdauskas ir A.Svitojus
LŠŪS pirmininkas V.Juodsnukis ragino kandidatus kalbėti trumpiau.
A.Belzus kandidatus į ŽŪR pirmininkus ragino pasitikrinti savo moralinius kriterijus.
Lietuvos šiltnamių asociacijos vadovas D.Montvila klausė ar kandidatai turi planą, kaip surasti kompromisų tarp skirtingus interesus turinčių asociacijų.