Informuojame, kad 2022 m. rugsėjo 2 d. Aplinkos ministro įsakymu buvo pakeistos Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo (Toliau – Aprašas) nuostatos, kurios įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 d. Su įsakymu galite susipažinti ČIA
Aprašas reglamentuoja paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarką ir paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų dydį prie upių, ežerų, tvenkinių, kanalų, nepratekamų dirbtinių vandens telkinių, kurie registruoti LR upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastre (išskyrus paviršinius vandens telkinius, priskirtus akvakultūros tvenkiniams), taip pat prie Kuršių marių rytinės pakrantės.
Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos (reglamentavimas iš esmės lieka nepasikeitęs):
- Didžiausia 500 m apsaugos zona išlieka didžiųjų Lietuvos upių (Nemuno, Neries), Kuršių marių rytinėje pakrantėje ir prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas yra didesnis kaip 200 ha;
- 200 m apsaugos zona nustatoma prie kitų ilgesnių kaip 50 km upių, ir prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas 10–200 ha;
- 100 m apsaugos zona nustatoma prie trumpesnių kaip 50 km upių, prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas yra 0,5–10 ha, ir prie dirbtinių nepratekamų telkinių, kurių plotas yra 2 ha ir didesnis;
- Vandens telkinio apsaugos zonos plotis toks pat kaip juostos plotis:
- prie nepratekamų vandens telkinių (kūdrų), kurių plotas – iki 2 ha;
- kanalų;
- miesto gyvenamosiose teritorijose esančių vandens telkinių.
Pakrančių apsaugos juostų dydžiai:
- didžiausia pakrantės apsaugos juosta nustatoma Kuršių marių rytinei – 100 m.
- patenka į didelės tikimybės potvynių grėsmės teritoriją;
- ekologiškai svarbi teritorija, formuojanti nacionalinės reikšmės gamtinį karkasą;
- toks juostos dydis užtikrina iki šiol galiojantį teisinį reguliavimą.
- 30 m pakrantės apsaugos juosta: prie 100 km ir ilgesnių upių, prie ežerų, tvenkinių, kurių plotas – 200 ha ir didesnis. Ruožuose, kur upės plotis – 5 m juosta mažinama iki 10 m (dabar prie ilgesnių kaip 10 km upių ir didesnių kaip 0,5 ežerų maksimali juosta – 25 m ne saugomoje teritorijoje);
- 10 m pločio pakrantės apsaugos juosta: prie ilgesnių kaip 10 km, bet trumpesnių kaip 100 km upių, taip pat prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas yra 10–200 ha, prie dirbtinių vandens telkinių, kurių plotas – 2 ha ir daugiau, ir prie visų kanalų (dabar prie tokių vandens telkinių juostos dydis nuo 5 iki 25 m);
- 5 m pločio pakrantės apsaugos juosta: tokio pločio pakrantės apsaugos juosta bus nustatoma prie 10 km ir trumpesnių upių, ežerų ir tvenkinių, kurių plotas – iki 10 ha, kūdrų iki 2 ha.
Svarbu tai, kad aprašo pakeitimai neužkirs kelio realizuoti jau patvirtintų projektų sprendinių: patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų, žemės valdos projektų, statinių projektų sprendiniai, susiję su veiklos reglamentavimu paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose lieka galioti.
Be, to pridedame susipažinimui Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresn. patarėjos Justinos Čunderovos pranešimą apie paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo pasikeitimus ir jų įtaką aplinkosaugai. PRANEŠIMAS