Žemės ūkio rūmų vadovai ir organizacijų lyderiai dalyvavo Žemės ūkio ministerijos organizuotame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano pristatyme bei teikė pastabas ir siūlymus, ką reikėtų dar tobulinti ir kam derėtų skirti didesnį dėmesį.
Per naująjį ES paramos laikotarpį tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtrai numatoma 4,27 mlrd. Eur parama. Apsirūpinti tvariais metodais užauginta žemės ūkio produkcija ir didinti sektoriaus pridėtinę vertę – numatoma skirti 1 mlrd. 993,0 mln. Eur, prisitaikyti prie klimato kaitos ir saugoti gamtinius išteklius – 1 mlrd. 244,9 mln. Eur, kurti gyvybingą ir ūkininkavimui bei verslui patrauklų kaimą – 917,2 mln. Eur. Mokslui, konsultavimui ir techninei paramai – 115 mln. Eur.
2023-2027 m. laikotarpiu numatoma atsisakyti investicinės paramos, tiesiogiai nesusijusios su žemės ūkio veikla. Nebeplanuojama remti ne žemės ūkio verslo (įskaitant biodujų gamybą), plačiajuosčio interneto, žvyrkelių asfaltavimo, kaimų atnaujinimo (projektų, įgyvendinamų per Regioninės plėtros tarybas), miško infrastruktūros plėtros ir technologijų, tradicinių amatų centrų, gamintojų grupių ir organizacijų, asbestinių stogų keitimo, COVID-19 priemonių. Numatoma, kad iš dalies prie šių veiklų galės prisidėti vietos veiklos grupės, kurios rengia vietos veiklos strategijas.
Vienas iš politiškai jautrių klausimų – bazinių išmokų lubos, kurias ministerija siūlo įvesti su teise iš jų išskaičiuoti darbo užmokestį ir su juo susijusius mokesčius. Bazinių išmokų suma vienam gavėjui, viršijanti 60 tūkst. Eur, būtų mažinama 85 proc. Be to, vienas gavėjas negalėtų gauti daugiau nei 100 tūkst. Eur bazinių išmokų per metus. Šiandien Lietuvoje yra 290 ūkių, kurie viršytų minėtas išmokų ribas.
„Džiugina, kad ŽŪR lyderiai pateikė ne tik klausimus, bet ir siūlymus dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano tobulinimo. Gerai, kad naujajame plane skiriamas didesnis dėmesys jauniesiems ūkininkams, smulkiems bei vidutiniams ūkiams, ūkininkaujantiems ekologiškai, tačiau reikėtų daugiau dėmesio skirti kooperacijai bei ieškoti tinkamų įrankių jos skatinimui. Mes, ŽŪR narių tarpe, jau turėjome ne vieną diskusiją, o dabar, po šio pristatymo, dar kartą rinksimės bendram aptarimui bei konstruktyvių pasiūlymų nuo ŽŪR teikimui. Žinau, kad kiekviena ŽŪR narė turi pasiūlymų dėl plano tobulinimo, kuriuos, po aptarimo apibendrinsime ir pateiksime Žemės ūkio ministerijai“, – sako ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.
Žemės ūkio ministerija pastabų ir siūlymų laukia iki š. m. gruodžio 31 d., nes vėliau planas bus teikiamas Europos Komisijos vertinimui. Kai planą įvertins EK, atsižvelgiant į pateiktus pastebėjimus ir vėl bus grįžtama prie diskusijų su socialiniais partneriais. Visų valstybių narių planus Europos Komisija ketina tvirtinti 2022 m. antrąjį pusmetį.
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano pristatymą galima rasti čia.