Diskusija apie agromaisto sektoriaus skaitmenizaciją

2021 m. gegužės 19 d. vykusioje „Lietuvos Davoso“ Startuolių lyderystės forumo diskusijoje „Kodėl Lietuva gali tapti agromaisto sektoriaus skaitmenizacijos lydere Europoje?“ dalyvavo Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis.

Diskusijos dalyviai pabandė atsakyti į klausimą, kokią naudą Lietuvos valstybei, ekonomikai ir verslui galėtų turėti lyderystė agromaisto skaitmenizacijos srityje. Daugelis sutinka, kad skaitmenizacija gamybos procese gali būti itin efektyvi, tačiau ar taip yra ir žemės ūkyje? Kai kalbame apie žemės ūkio produkcijos auginimą, yra nemažai pavyzdžių, demonstruojančių, kad skaitmenizacija gali padidinti ūkių pelningumą.

Kitas aktualus klausimas – ar agromaisto skaitmenizacija iš tiesų sumažina taršą? Tai labai aktualu žinant, kad taršos mokesčiai neišvengiamai augs. Taigi jei agromaisto skaitmenizacija yra naudinga, būtinas ir LR Vyriausybės deramas dėmesys.

Ekonominės naudos svarba žemdirbiams panaudojant skaitmenizaciją

Diskusijoje dalyvavęs Lietuvos žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis pažymėjo, kad skaitmenizacija, robotizacija ir kitos technologinės naujovės ūkiuose bus diegiamos, jei jos bus ekonomiškai naudingos žemdirbiams. „ES BŽŪP ir naujojo programinio laikotarpio strategijos įpareigoja pereiti prie žiedinės ekonomikos, kuri yra bioekonomikos dalis, skirianti išskirtinį dėmesį atsinaujinančių žaliavų gamybai ir žaliavų bei atliekų perdirbimui kuriant naujus produktus, o tai puikiai atliepia Europos viziją, kuri yra orientuota į skaitmeninimą ir žaliąjį kursą. Tikslingas bioekonomikos potencialo išnaudojimas atvertų plačias galimybes tiek ateities produktų kūrimui, tiek naujų technologijų vystymui, tačiau svarbu realiai įvertinti, kokia ekonominė nauda pasieks žemdirbį. Šiandien Lietuvoje turime puikių iniciatyvų žemės ūkio sektoriuje, kurios tiesiogiai gali prisidėti prie žaliojo kurso, ar maisto tiekimo grandinės trumpinimo, tačiau svarbu ūkininkams perduoti žinias, juos informuojant ir motyvuojant naudoti pažangius ir tvarius produktus bei technologijas. Svarbus išlieka ūkininkų bendradarbiavimas tarp mokslo, mokymo, inovacinių centrų ir konsultantų, kurie užtikrintų tikslinės informacijos sklaidą. Kalbant apie skaitmenizaciją ir robotizaciją, reikia atsakingai įvertinti investicijų kaštus, todėl tikėtis staigaus ir ženklaus proveržio žemės ūkio sektoriuje neturėtume“, – kalbėjo Sigitas Dimaitis.  

Europos pramonės skaitmeninimo iniciatyvą Europos Komisija pradėjo dar 2016 m. – jau tuomet buvo siekiama sustiprinti ES konkurencingumą užtikrinant, kad kiekvienas Europos verslas, nepaisant dydžio ir sektoriaus, gautų didžiausią skaitmeninių inovacijų naudą. Šiandien, pandemijos padarinius išgyvenančiame pasaulyje, kai skaitmeninė transformacija yra brėžiama kaip ES dešimtmečio prioritetas ir skiriamos milijardinės ES lėšos ekonomikos gaivinimui – Lietuva turi unikalų šansą patekti į uždarą Europos skaitmeninių inovacijų centrų ratą. Metiniame Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pranešime įvardytas prioritetas – poveikio klimato kaitai ir pačios kaitos mažinimas bei vykdomos ūkinės veiklos tvarumas, kreipia veiklą Žaliojo kurso transformacijų keliu, o tai taip pat neatsiejama nuo skaitmenizacijos.