Kelių valstybių narių, įskaitant Prancūziją ir Italiją, atstovai prieštarauja bet kokiems savanoriškos susietosios paramos ūkininkams pakeitimams.
Susietoji parama padeda tenkinti būtiniausius poreikius tiems žmonėms, kurių gaunamos pajamos yra nepakankamos. Vokietija ir Šiaurės šalys tradiciškai priešinasi tokioms išmokoms, kurios, jų nuomone, iškraipo prekybą. Vienas pareigūnas teigė, kad susitikime vyko „labai išsamios diskusijos” dėl tiesioginių išmokų, savanoriškos susietos paramos ir rinkos priemonių pagal BŽŪP. Pareigūnai taip pat išreiškė tvirtą nuomonę dėl tinkamo būdo užtikrinti teisingesnį mokėjimų paskirstymą, taikant viršutines ribas ir išmokų mažinimą, kad dideliems ūkiams būtų skiriama mažiau paramos. Tuo tarpu tokios šalys kaip Čekija ir Slovakija bei rytiniai Vokietijos regionai priešinasi tokiems pasiūlymams, nes jų žemės ūkio modeliai yra pagrįsti dideliais ūkiais.
Ispanija ragina ES atsisakyti BŽŪP bendro finansavimo planų, pasak šalies žemės ūkio ministro, Ispanija rems Europos Komisijos atliktas BŽŪP reformas po 2020 m., jei Komisija atsisakys nacionalinio bendro finansavimo planų.
Tuo tarpu aštuoni Europos Parlamento nariai iš Europos liaudies partijos pateikė Herbert Dorfmann (BŽŪP pranešimo pranešėjui) reformos pageidavimų sąrašą. EP nariai teigė, kad BŽŪP reforma neturėtų būti įgyvendinta iki 2024 m., ir, kad reikia laiko Briuseliui tinkamai įvertinti „Brexit” įtaką. Jie taip pat pareikalavo, kad BŽŪP pirmasis ir antrasis ramsčiai išliktų atskiri.