Naujienos

Diskutavo apie Žaliojo kurso poveikį žemės ūkiui

Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) 2022 m. vasario 18 d. surengė diskusiją apie Žaliojo kurso poveikį žemės ūkio ateičiai. Remiantis prestižinio Nyderlandų Vageningeno universiteto mokslininkų studija svarstyta, koks galėtų būti poveikis Lietuvos žemės ūkiui.

Vageningeno universiteto studiją apžvelgė VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. Astrida Miceikienė. Tokio pobūdžio studijų atlikta ir daugiau. Daugelio jų išvados sutampa – ekspertai įžvelgia daug rizikos veiksnių, ypač didžiausio žemės ūkio gamybos intensyvumo šalyse: galimas ūkių pajamų mažėjimas, poveikis vartojimo krepšelio kainai, kai kurios augalininkystės produkcijos eksporto mažėjimui ir importo augimui bei pan. Gamybai persikėlus už ES ribų kiltų pavojus, kad gali būti nepasiekti ir aplinkosauginiai, šiltnamio dujų mažinimo tikslai.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos žemės ūkiui Žaliojo kurso poveikis bus mažiausias, nes ir gamybos intensyvumas daug mažesnis (palyginti su Prancūzija ar Vokietija). Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo tikslus didele dalimi kompensuosime didindami CO2 sekvestracijos pajėgumus per pievas, miškų sodinimą ir kt. Pesticidų mažinimo tikslus padės vykdyti kompensacinės priemonės. Pasak ministro, Lietuvos žemės ūkio mokslo taryboje svarstytas tokios nacionalinės studijos tikslingumo klausimas, tačiau aiškaus atsakymo nebuvo.

Aplinkos ministerijos viceministras Danas Augutis priminė, kad pati Europos Komisija yra įvertinusi penkias studijas ir konstatavo, kad visos jos vertingos bei korektiškos, bet atsižvelgia ne į visus aspektus: nevertina nuostolių, kurie susidarytų nesiimant jokių priemonių; taip pat būsimų finansinių paramos mechanizmų, inovacijų efekto ir pan.

Diskusijoje svarstyta, kad strategija turės „nusileisti“ į ūkį, ir būtent apie tai reikėtų plačiau kalbėti, o neaiškumų dar labai daug.

ŽŪR vicepirmininkas Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos lyderis Vytautas Buivydas ta proga pasidalijo naujausiomis žiniomis iš Europos jaunųjų ūkininkų konferencijos – ten buvo keliami panašūs klausimai.

Pasaulį lyg tai norime išgelbėti nuo maisto trūkumo, bet geriau spręsti ES ir nacionalines problemas. Gyventojų mažėja, jie sensta. Jau dabar 65 metų ir vyresnių gyventojų dalis Europoje siekia per 20 proc. Iki šimtmečio pabaigos 80-mečių ir vyresnių gyventojų visuomenėje padvigubės – maždaug iki 15 proc. „Maisto poreikis Europoje nedidės“, – apie tai, kas rūpi Europos jauniesiems ūkininkams, kalbėjo V.Buivydas. Pasak jo, ES pagaminta produkcija trečiajam pasauliui per brangi, todėl reikėtų susitelkti prie Europos, Lietuvos problemų, liautis gaminti perteklinę produkciją. Jaunieji ūkininkai pasisako ne už tai, kad būtų gaminama daugiau, o už kokybiškesnį maistą, švaresnį orą ir aplinką, sveikesnį maistą, didesnę biologinę įvairovę.

X