EFSA pateikė įžvalgas apie paukščių gripo viruso plitimą

Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) paskelbė naujausią mokslinę ataskaitą apie labai patogeniško paukščių gripo (LPPG) viruso plitimo kryptis ir karščiausius grėsmės taškus. Ataskaitoje apibendrinti 2021 m. gruodžio – 2022 kovo mėnesiais Europos šalių pateikti ir tyrimo metu išanalizuoti duomenys apie labai patogeniško, tiek ir mažo patogeniškumo paukščių gripo protrūkius tarp naminių paukščių, nelaisvėje laikomų ir laukinių paukščių.

Atsižvelgiant į geografinius LPPG viruso išplitimo mastus, šis virusas labiausiai apėmė Europą ir didžiausia grėsmė yra iškilusi naminių paukščių ūkiams. Per tiriamą keturių mėnesių laikotarpį nustatyta daugiau kaip 1,4 tūkst. protrūkių naminių paukščių laikymo vietose (sunaikinta virš 20 mln. paukščių) ir beveik 1,6 tūkst. atvejų tarp laukinių paukščių, EFSA paskelbtame pranešime teigiama, kad LPPG virusų išlikimas ir nuolatinis plitimas tarp migruojančių ir vietoje gyvenančių laukinių paukščių ateinančiais mėnesiais ir toliau kels pavojų Europos paukštininkystės sektoriui.

Tyrimas atskleidė, kad labiausiai LPPG viruso naminių paukščių ūkiuose išplito Prancūzijoje, Italijoje, Lenkijoje, Vengrijoje. Pirmą kartą apie LPPG naminių paukščių vietoje pranešė Moldova.

Be to, mokslininkų ataskaitoje pateikiamo ir naujos paukščių rūšys, kurioms anksčiau LPPG nebuvo nustatomas. Dažniausiai paukščių gripo virusas patvirtintas Baltaskruostei berniklei, paprastajam suopiui, gulbėms nebylėms, pilkosioms žąsims, kanadinėms berniklėms, sidabriniams kirams ir kitiems. Taip pat pirmą kartą virusas nustatytas Plikagalviui kirui, Pelėdikei, Pilkaskruostei astrildai, Rausvanugariui pelikanui, Vakariniam kirui, Aliaskiniam bėgikui. Iš viso per tyrimo laikotarpį net 62 rūšies laukiniams paukščiams buvo nustatytas LPPG virusas.

EFSA ir ES valstybių narių bendradarbiavimas, duomenų kaupimas ir analizė atskleidžia didžiausias grėsmes ir rizikos lygius. Naujos paukščių gripo viruso potipių padermės, prisitaikančios prie klimato kaitos, kelia vis didesnį susirūpinimą, todėl EFSA ekspertų atliekamos analizės ir rizikos vertinimai laidžia įvertinti jau taikomas biologinio saugumo priemones ir inicijuoti papildomus apsaugos mechanizmus, siekiant apsaugoti paukščių laikymo vietas nuo užkrato patekimo.

ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos posėdyje pirmininkaujanti valstybė narė Prancūzija inicijavo strateginę diskusiją dėl papildomų labai patogeniško paukščių gripo prevencijos ir kontrolės metodų, pavyzdžiui, prevencinės vakcinacijos.

„Pirminės diskusijos, vykusios šį kovą Europos veterinarijos vadovų lygmenyje, parodė, kad didžioji dauguma pritaria nuomonei, kad be dabartinių prevencijos ir kontrolės priemonių, vakcinacija būtų tinkama ir naudinga priemonė, siekiant užkirsti kelią labai patogeniško paukščių gripo plitimui. Užtikrinant veiksmingą vakcinacijos procesą, svarbu turėti reikiamą techninį pasirengimą ir mokslines rekomendacijas.

Taip pat būtina užtikrinti, jog dėl vakcinacijos ES nekiltų eksporto apribojimų“, – teigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Mantas Staškevičius.

Prancūzijos iškeltai iniciatyvai labai svarbios EFSA ir Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos įžvalgos, rekomendacijos ir aktyvūs veiksmai.

Teigiama, kad EFSA turėtų atlikti profilaktinės vakcinacijos, kaip papildomos naminių paukščių auginimo ir apsaugos priemonės rizikos ir poveikio vertinimą.

*EFSA rekomendacijos pasitarnauja rizikų vertinimui*

Nors Lietuvoje labai patogeniškas paukščių gripas nėra išplitęs, per 2022 m. užfiksuoti trys laukinių paukščių užsikrėtimo atvejai, naminių paukščių laikymo vietose užsikrėtusių paukščių nėra, tačiau, pasak veterinarijos specialistų, tokios EFSA analizės ir vertinimai, pastabos ir įžvalgos gali suteikti papildomų kovos įrankių su paukščių gripu ateinančiais laikotarpiais.

Veterinarijos specialistai atkreipia dėmesį, kad riziką paukščių gripui plisti kelia ir tebesitęsianti paukščių migracija. Dėl  laukinių paukščių migracijos ir būriavimosi, neatsargių  žmonių veiklos ir kitų veiksnių virusas gali būti pernešamas iš vieno ūkio į kitą, todėl svarbu išlaikyti nuolatinį budrumą, nes šis virusas gali pasireikšti nenuspėjamai bet kuriuo metų laiku ir bet kurioje vietoje.

VMVT bendradarbiauja su Lietuvos Ornitologų draugija, kurio atstovo Laimono Raudonikio teigimu, šiuo metu Nemuno žemupyje dar stebimos skaitlingos vandens paukščių sankaupos. Panaši situacija ir žuvininkystės tvenkiniuose, kurie yra vandens paukščių traukos centras. Įprastai, paskutinės šiaurėje perinčios žąsys mūsų kraštą palieka iki gegužės pradžios, nors vėliausios užtrunka ir pirmą savaitę.

Atsižvelgiant į tai ir siekiant apsaugoti paukštininkystės ūkius, vis dar galioja VMVT direktoriaus įsakymas, kuriuo nurodoma, kad naminiai paukščiai turi būti laikomi uždarose patalpose arba aptvertose aikštelėse, siekiant riboti kontaktą su laukiniais vandens paukščiais. 

VMVT informacija