„Šiais mokslo metais nusprendėme auginti vietnamietiškas gyvalazdes. Jos panašios į šakeles, tarp kurių ir gyvena, ir ten puikiai slepiasi. Vietnamietiškos gyvalazdės yra žoliaėdis vabzdys, kuris užauga iki 12 cm. Mūsų svajonėms išsipildyti ir savo klasėje auginti nepaprastus augintinius, šį kartą padėjo Akvilės tėveliai“, – sako Rokiškio r. Pandėlio gimnazijos jaunųjų ūkininkų (JŪ) vadovė Irena Veikšrienė.
JŪ vadovė I.Veikšrienė dalinasi įspūdžiais, kaip gyvalazdes saugiai įkūrė terariume, kurį patys mokiniai išvalė ir paruošė naudojimui. Pirmiausia reikėjo iškloti durpėmis pagrindą. Visiems įdomu buvo stebėti kaip iš mažos suspaustų durpių plytelės pribrinko jų pilnas kibiras. Po to mokyklos kieme suradome tinkamų medžių šakelių ir perkėlėme gyvalazdes į naujuosius namus. Vietnamietiškų gyvalazdžių auginimas ir priežiūra visai nesudėtingi. Mokiniai ne tik stebi jų gyvenimą, bet ir kasdien maitina, drėkina vandeniu. Ypač smagu stebėti, kai sočios gyvalazdės ima šokti – linguoti. Vietnamietiškos gyvalazdės maitinasi ąžuolo, mėtų, melisos ir kai kurių kitų augalų lapais. Taip pat mėgsta daigintus javus. Kad visada gyvalazdės turėtų šviežio maisto, jaunieji ūkininkai ant palangės jau pasodino salotų daigelius, vėliau daigins javus ir stebės koks maistas mėgstamiausias, kur geriausiai auga daigeliai.
ŽŪR Savivaldos organizatorė Lina Meikutė-Datkūnienė sako, kad Jaunųjų ūkininkų ratelių veikla tuo ir įdomi, kad neriboja vaikų, ar jų vadovų fantazijos, todėl visi yra laisvi pasirinkti, kokiais būdais labiau įtraukti vaikus į aplinkos pažinimą, gamtos supratimą ir žmogaus ir gamtos santykio suvokimą. „Džiaugiuosi, kad JŪR nariai noriai dalyvauja projekte „Augink ir TU”, kuris skatina vaikų gamtos, aplinkos, gyvūnijos pažinimą“, – sako L.Meilutė – Datkūnienė.
Vietnamietiškos gyvalazdės
Gamtoje rūšis aptinkama Vietname, Pietryčių Azijoje. Patinų kūno ilgis – 65–75 mm, patelių – 85–110 mm. Patelės yra besparnės, rudos arba žalsvos, jų antenos yra trumpos, o ant galvos yra pora išaugų, primenančių ragelius. Patinai besparniai, jų antenos ilgesnės, kūnas laibas. Gamtoje ir tarp nelaisvėje auginamų individų patinų aptinkama labai retai.
Auginimas
Auginant nelaisvėje vietnamietiškos gyvalazdės laikomos insektariume, arba – terariume. Šis turi būti aukštesnis, kad neriantis galėtų užsikabinti (stengiasi, kuo aukščiau) ir išsinerti žemyn. Nėrimosi metu vabzdžiui gali ataugti ir pažeistos galūnės – kojos, antenos. Bene geriausias substratas – durpės, kokoso durpės, kad į jas vabzdys galėtų padėti kiaušinius, o jūs galėtumėte pasodinti lapinių augalų. Gyvūnas vandens gauna maitindamasis lapais, terariume turi būti pakankamai drėgna. Drėgmė reikalinga gyvalazdei nėrimosi periodu, tada drėkinti terariumą purškiant tiesiog būtina. Papildomo vandens šaltinio nereikia. Taip pat terariume turi būti šakų ar kitų dekoro elementų, už kurių gyvalazdė galėtų užsikabinti ir išsinerti.
Mityba
Maitinasi vietnamietiškos gyvalazdės ąžuolo, aviečių, žemuogių, mėtų, melisos, ir kai kurių kitų erškėtinių šeimos augalų lapais. Taip pat mėgsta daigintus javus. Kuo labiau paįvairinsite vabzdžio racioną, tuo gyvūnas gaus įvairesnių aminorūgščių, ir, tikėtina, gyvens ilgiau. Kai kuriuos lapinius augalus – melisą, mėtą ar daigintus javus galima įsodinti tiesiog į terariumo substratą, ir gyvalazdės visada turės šviežio maisto. Kitą maistą tiesiog reikia įdėti ar pakabinti terariume.
Veisimas
Rūšiai labai būdinga partenogenezė (nebūtinas kiaušinėlių apvaisinimas). Kiaušinėlių inkubacija Lietuvoje trunka nuo 1,5 iki 2 mėnesių. Nimfos vystosi 4–5 mėnesius. Suaugusios gyvalazdės gyvena apie metus. Vietnamietiškos gyvalazdės pradeda daugintis esant apie 25 laipsnių temperatūrai. Norint pasiekti tokią temperatūrą terariume, galima naudoti šildymo kabelius ar specialius kilimėlius. Atsiradus mažyliams, svarbu palaikyti tokią pat temperatūrą. Nors vietnamietiškos gyvalazdės pakankamai didelės, jų jaunikliai –labai maži. Jiems reikia geros terariumo ventiliacijos, tačiau reikia užtikrinti, kad ventiliacinės angelės būtų labai mažos, nes gyvalazdžių jaunikliai puikiai moka pasprukti radę ir menkiausią tarpelį. Norint nustoti veisti gyvalazdes – sumažinkite temperatūrą terariume ir gyvalazdės nustos daugintis.
Gynyba
Vietnamietiškos gyvalazdės nuo plėšrūnų slepiasi imituodamos augalo šakelę. Bet jos turi ir kitą gynybos mechanizmą. Jos išskiria toksiškus lašelius. Jie žmogui nepavojingi. Nepavojingi ir paukščiams, vorams bei mažiems žinduoliams, kurie medžioja tokias gyvalazdes. Šis savisaugos mechanizmas greičiausiai skirtas skruzdėlėms, kurios linkusios viską puldinėti ir temptis į savo lizdą.