Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupė „INNOFOOD HUB“ baigia įgyvendinti projektą „Biologiškai vertingų produktų trumpųjų tiekimo grandinių valdymas ir vietos rinkų plėtra“ (2019–2022), kuris finansuojamas iš EŽŪFKP ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.
Pasiektas projekto tikslas – sukurtas savireguliacijos pagrindu funkcionuojantis inovacijų diegimo ir sklaidos modelis, skirtas spartinti trumpųjų maisto tiekimo grandinių formavimą ir vietos rinkų plėtrą. Išspręsti projekto uždaviniai: 1) kritiškai įvertinta inovacijas diegiančių ūkių, auginančių ir gaminančių biologiškai vertingus produktus, veiklos „nuo lauko iki stalo“ patirtis; 2) įvertintos biologiškai vertingų produktų rinkų vystymo tendencijos ir galimybės, atsižvelgiant į vartotojų vertybes ir vartojimo poreikius; 3) pasiūlytos diegti inovacijos siekiant užtikrinti kokybę biologiškai vertingų produktų gamybos ir laikymo sistemoje, didinant trumpųjų maisto tiekimo grandinių efektyvumą ir tvarumą; 4) organizuota ūkių, gaminančių biologiškai vertingus produktus, tinklaveika, užtikrinant trumpųjų maisto tiekimo grandinių patirties sklaidą ir rinkų vystymą.
Projekto rezultatai:
Praplėsta trumposios maisto tiekimo grandinės apibrėžtis paspartins jų vystymąsi ir sudarys galimybes subalansuoti vietos produktų pasiūlą ir paklausą. EIP veiklos grupė „INNOFOOD HUB“ orientuojasi į platesnę apibrėžtį traktuodama, kad trumpoji maisto tiekimo grandinė yra gamybos išteklių, žaliavų tiekimas bei žiedinės ekonomikos principais grindžiama maisto produktų gamyba, perdirbimas, pardavimas ir vartojimas, kai produktai auginami, perdirbami ir vartojami kuo mažesnėje teritorijoje, iki 50 – 70 km atstumu, su ne daugiau nei vienu tarpininku. Gamintojas ne tik tiekia produktus, bet ir su galutiniu vartotoju tiesiogiai keičiasi informacija apie produktų auginimą, paruošimą, vartojimą, jų vertę žmogaus sveikatai, įtaką gamtai. Trumposios tiekimo grandinės vystymas, ypač kooperuojantis, sudaro palankias sąlygas diegti „verslas vartotojui“ (B2C), „verslas verslui“ (B2B), „verslas viešajam sektoriui“ (B2G), „vartotojas vartotojui“ (C2C) modelius, formuoja vietos maisto sistemą, užtikrinančią vietos gyventojams pakankamą kiekį saugių, įperkamų, biologiškai vertingų ir tvarių maisto produktų. Trumpas aptarnavimo spindulys, arti gamybos vietos vykstantis maisto produktų vartojimas leidžia sumažinti maisto produktų transportavimo, laikymo, paruošimo prekybai ir taros bei pakuočių išlaidas, labiau atliepti vartotojų poreikius ir kurti vertė vartotojui, vartoti biologiškai vertingus ir šviežius maisto produktus, kurie užtikrina visavertę žmogaus mitybą.
Atlikus tyrimus, kuriant ir diegiant inovacijas, produktų kokybės užtikrinimo sprendimus buvo nustatyta kaip visoje maisto tiekimo grandinėje galima išlaikyti maksimalią biologinę produkto vertę.
Veiksniai, kurie lemia maisto produktų biologinę vertę trumpojoje maisto tiekimo grandinėje
| Esminiai biologiškai vertingo maisto produktų kokybės parametrai | Veiksniai, nuo kurių priklauso biologiškai vertingų medžiagų kiekiai maisto produktuose |
| 1. Vitaminai
2. Baltymai ir jų sudėtis 3. Riebalai ir jų sudėtis 4. Mikro- ir makroelementai (mineralinės medžiagos) 5. Angliavandeniai 6. Ląsteliena 7. Aliejuose esančios omega rūgštys 8. Probiotinės medžiagos
|
1. Elementų kiekis dirvoje
2. Augalo rūšis 3. Dirvoje esantys mikroorganizmai, kurie padeda šaknų sistemai pasisavinti mikroelementus 4. Klimatinės sąlygos (šiluma, saulės šviesa, drėgmė) 5. Augalo šaknų sistema 6. Augalo branda prieš derliaus nuėmimą 7. Auginimo ir nuėmimo, transportavimo, paruošimo laikyti, laikymo, pakavimo technologijos 8. Maisto ruošimo technologijos |
| Veiksniai, nuo kurių priklauso žmogaus organizmo maistinių medžiagų pasisavinimas | |
| 1. Maisto pasirinkimas, derinimas, maisto vartojimo sezoniškumas, įvairovė, eiliškumas ir greitis.
2. Žmogaus organizmo sveikatos būsena (ypač žarnyne esanti mikrobiota). 3. Psichologinė būsena ir fizinis aktyvumas. |
|
Bandomuosiuose ūkiuose nustatyti vystomos TMTG veiklos kritiniai rizikos taškai ir sukurtas rizikos vertinimo instrumentas. Parengtos dirvos paruošimo ir apsaugos nuo degradacijos, augalų auginimo, žaliavų ir produktų laikymo, perdirbimo technologijų bei produkcijos realizavimo inovacijų diegimo rekomendacijos. Parengta, aprobuota, prieinama viešai mokslo studija „Europos šalių trumpųjų maisto tiekimo grandinių organizavimo gerosios praktikos pavyzdžių analizė ir pavyzdiniai modeliai“ (autorės: Vilma Atkočiūnienė, Gintarė Vaznonienė, Ilona Kiaušienė, Rasa Pakeltienė) https://hdl.handle.net/20.500.12259/145333
Atlikti du vartotojų vertybių, poreikių ir elgsenos tyrimai, nustatyti interaktyvių santykių su vartotojais formavimo metodai, parengtos interaktyvių santykių tarp gamintojų ir vartotojų kūrimo rekomendacijos, sukurta ūkių, kuriančių TMTG ir dalyvaujančių tinklaveikoje, elektroninė bendradarbiavimo platforma: https://innofoodhub.vdu.lt, „Facebook“ paskyra EIP veiklos grupė „Innofood Hub“.
Sukurtos ir aprašytos TMTG vystymo inovacijos: ekologiškos pluoštinės kanapės auginimo žaliajai masei ir žiedynams tarpueilių optimalaus pločio parinkimas; pluoštinių kanapių žiedynų gausinimas; pluoštinių kanapių sėklų dorojimo-laikymo technologijos inovacija jų kokybei ir biologinei vertei išsaugoti; kanapių sėklų produktai; šaltalankio uogų sulčių / sirupo gamybos technologijos inovacija; šaltalankių aliejaus gamyba ir laikymas; erškėtrožių sėklų iš uogų atskirimo inovacija smulkinant; TMTG efektyvumo valdymas; vartotojų integravimas į trumpąją tiekimo grandinę
tinklaveika ir kooperacija plėtojant TMTG; maisto bendrystės erdvės (HUB) vienijančios valgytojus ir gamintojus kūrimo procesas; ekonominio užsakymo kiekio analizė ir taikymo metodika.
Projekto metu identifikuoti trumpųjų maisto tiekimo grandinių organizavimo principai: pasitikėjimas tarp maisto produktų gamintojo ir vartotojo; tarpusavio mainai; geografinis artumas; vietos maisto produktų vertės bendrakūra; paklausa pagrįstos inovacijos; arčiau vartotojo ir arčiau gamintojo; komunikacija tarp gamintojo ir vartotojo; bendruomeniškumas; įtraukimas ir dalyvavimas; tinklinis bendradarbiavimas ir integracija; produkto biologinės vertės didinimas; sumani logistika ir paskirstymas; produktų paklausos pasiūlos reguliavimas (sinchronizavimas); sutartiniai kontraktai; socialinis teisingumas; socialinių ir aplinkos kriterijų taikymas viešuosiuose pirkimuose; efektyvios užsakymų sistemos ir pardavimų formos; socialinis, aplinkosauginis (pvz., anglies kaupimo ūkininkavimas), ekonominis darnumas.
Tikimasi, kad EIP veiklos grupės „INNOFOOD HUB“ sukurtas ir įdiegtas savireguliacijos pagrindu funkcionuojantis inovacijų diegimo ir sklaidos modelis, kurį sudaro: FB tinklalapis, el.platforma, rekomendacijos, geroji praktika, interaktyvi komunikacija, maisto bendrystės erdvės (HUB) ir tinklai, biologiškai vertingų produktų trumpųjų tiekimo grandinių vystymo inovacijos ir kiti elementai, bus tvarus.
