Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete pateikta pirminė nuomonė dėl ES biudžeto po 2020 m. versija.
Dėl šio nuomonės projekto Komiteto nariai dar nebalsavo – pastabų laukiama iki lapkričio 27 d., tačiau šiame dokumente jau ryškėja pagrindiniai Komiteto nuomonės aspektai – siekis išlaikyti BŽŪP biudžetą, tiesiogines išmokas. Lietuvos žemdirbams svarbu, kad Europos Parlamento nariai palaiko teisingesnių tiesioginių išmokų idėją.
Komitetui patvirtinus šį nuomonės projektą, nuomonė bus pateikiama Biudžeto komitetui, rengsiančiam pranešimą dėl ES biudžeto po 2020 m.
Komiteto nuomonės projektas:
Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas pasiūlė Biudžeto komitetui į klausimų svastymus įtraukti šiuos pasiūlymus:
- akcentuojant, kad bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) yra svarbi užtikrinant aprūpinimą maistu, kaimo gyventojų išsaugojimą ir tvarų vystymąsi; apgailestaujant, kad dabartinėje daugiametėje finansinėje perspektyvoje (DFP) BŽŪP, kuri kažkada sudarė 75 proc. ES biudžeto, sudaro tik 38 proc., kai tuo tarpu maisto poreikiai, būtinybė plėtoti ekologišką ūkininkavimo praktiką ir sušvelninti klimato kaitos padarinius išaugo; ragina Komisiją padidinti arba bent jau išlaikyti dabartinį BŽŪP biudžetą po 2020 m.;
- ragina Komisiją ir toliau ginti ūkininkus ir finansuoti informacijos apie BŽŪP kampanijas, kadangi paskelbtas pagalbos dydis gali būti klaidinantis, nes visuomenė nežino, kad didžioji dalis BŽŪP finansuojama ES lygmeniu ir pakeičia nacionalines išmokas; pabrėžia, kad BŽŪP teikia europiečiams geros kokybės produktus už prieinamą kainą;
- primena, kad numatomas Brexit poveikis BŽŪP sieks 3,8 – 4,1 mlrd. EUR lėšų trūkumą per metus, todėl ragina Komisiją ieškoti alternatyvių finansavimo formų, pvz., didinant valstybių narių įnašus; pabrėžia, kad reikia didinti finansavimą, atsižvelgiant į poreikius spręsti įvairias krizes jautriuose sektoriuose, pvz., pieno, kiaulienos, vaisių ir daržovių, kurti priemones, kurios galėtų sumažinti kainų nepastovumą;
- ragina Komisiją išlaikyti tiesiogines išmokas, nes jos padeda išvengti konkurencijos iškraipymo tarp valstybių narių ir išlaikyti jas be nacionalinio bendro finansavimo; ragina Komisiją tęsti tiesioginių išmokų tarp valstybių narių konvergencijos procesą;
- ragina toliau teikti paramą tiems, kuriems jos labiausiai reikia, įskaitant šeimos ūkius ir mažus bei vidutinio dydžio ūkius, taip pat nepalankiose sąlygose esančius kalnuotus ir atokiausius regionus; ragina Komisiją numatyti padidinti asignavimus programoms, susijusioms su atskirtimi ir izoliacija (POSEI), kaip reikalauja Parlamentas;
- ragina Komisiją užtikrinti būtiną finansinę ir teisinę maisto produktų tiekimo grandinės sistemą siekiant kovoti su nesąžiningomis prekybos praktikomis;
- mano, kad kitos DFP trukmė turėtų būti kuo ilgesnė (mažiausiai septyneri metai), siekiant užtikrinti BŽŪP finansavimo prognozavimą ir stabilumą.